Kas trečias lietuvis per pandemiją patyrė sukrečiančių įvykių, dešimtadalis problemas sprendžia alkoholiu
Pandemijos metu trečdalis žmonių patyrė psichologinių problemų, emocinių sunkumų bei sukrečiančių įvykių, rodo tyrimo duomenys. Panašus skaičius gyventojų patyrė nerimą, baimę, vienatvę, tačiau ne visi moka sau padėti – maždaug dešimtadalis problemas bando spręsti daugiau rūkydami ar vartodami alkoholį, kiti nedaro nieko.

Kinijos valstybinė žiniasklaida apie Lietuvą: „niekinga bjaurybė“
Šeštadienį Lietuva pasitraukė iš Kinijos suburtos bendradarbiavimo grupės „17+1” ir paragino kitas Vidurio Rytų Europos valstybes padaryti tą patį. Valstybinė Kinijos žiniasklaida pašiepė Lietuvą, pabrėždama šalies dydį, mažas prekybos apimtis ir pareiškė, esą sprendimas priimtas dėl to, kad Pekinas suartėja su Maskva.

Informacija keliaujantiems į Lietuvą
Karantino metu atvykstant į Lietuvą taikomos sugriežtintos kontrolės priemonės – privaloma prieš kelionę užsiregistruoti užpildant elektroninę anketą (https://keleiviams.nvsc.lt/lt/form). Tyrimas dėl COVID-19 turi būti atliktas ne seniau nei prieš 72 val. iki atvykimo į Lietuvą ir gautas neigiamas atsakymas, kurį prieš kelionę privaloma pateikti vežėjui (rekomenduojame testus atlikti  ne vėliau nei prieš 48 val. tam atvejui, jei  skrydis būtų atidėtas). Privalomas tyrimas dėl COVID-19 (PGR arba antigeno testas iš nosiaryklės). Serologinių antikūnų tyrimų atsakymas nepripažįstamas. Net ir turint NEIGIAMĄ COVID-19 atsakymą privaloma 10 dienų izoliacija. Izoliacijos laiką galima sutrumpinti ne anksčiau kaip 7-ą izoliacijos dieną savo lėšomis atlikus COVID-19 (PGR) tyrimą ir gavus neigiamą rezultatą.

Pirmuoju „Metų europiečiu“ Lietuvoje išrinktas Vytis Jurkonis
Pirmą kartą Lietuvoje organizuotuose „Metų europiečio (-tės) 2021“ rinkimuose laimėtojo titulas atiteko daugiausiai visuomenės balsų surinkusiam Vyčiui Jurkoniui. Ilgametis žmogaus teisių gynėjas V. Jurkonis šiame konkurse buvo nominuotas už europietiškomis vertybėmis grįstą palaikymą baltarusių tautai.

ES valstybės norėtų bendro karinio dalinio, Baltijos šalys idėjos nepalaikė
14 Europos Sąjungos valstybių pasiūlė sukurti greitojo reagavimo pajėgas, kurios galėtų būti dislokuojamos prasidėjus konfliktui. Baltijos šalys prie šio siūlymo neprisidėjo, o ketvirtadienį vykusioje ES ministrų taryboje, Lietuva siūlė kurti mokymo misiją Ukrainoje.

Nausėda kreipėsi į „Bukarešto devynetuką“, Bideną ir Stoltenbergą
Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį nuotoliniu būdu kreipdamasis į „Bukarešto devynetuko“ valstybių vadovus, JAV Prezidentą Joe Bideną ir NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, pabrėžė, kad Rusijos keliami saugumo iššūkiai ir grėsmės skatina NATO šalis bei partnerius skirti dar daugiau dėmesio patikimo atgrasymo ir gynybos užtikrinimui, rašoma prezidentūros pranešime žiniasklaidai.

Baltijos valstybių užsienio reiklų ministerijos aptarė konsulinių funkcijų atlikimo gerinimo galimybes
Balandžio 28 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento pareigūnai nuotolinėse Baltijos valstybių užsienio reikalų ministerijų konsulinių departamentų konsultacijose su Estijos ir Latvijos kolegomis aptarė konsulinių funkcijų atlikimo gerinimo galimybes. Susitikimo metu svarstyti konsulinės pagalbos krizių metu, pagalbos neatstovaujamiems ES šalių piliečiams ir medicininės repatriacijos klausimai, pasidalinta gerąja praktika, ieškota galimybių gerinti konsulinės pagalbos teikimą, o taip pat didinti dėl Covid-19 pandemijos sąlygotų kelionių apribojimų padidėjusią konsulinių funkcijų prieinamumo paklausą.

Černobylio (ne)išmoktos patirtys ir Astravo monstras
Balandžio 26 d. – Černobylio katastrofos metinės. Prieš 35 metus Ukrainoje, tuometinėje Sovietų Sąjungos teritorijoje, įvyko Černobylio atominės elektrinės avarija, kuri pakeitė Rytų Europos psichologinę, ekologinę ir saugumo realybę. Ši istorinė balandžio 26-oji dekonstravo ir atominės energetikos sampratą. Tai mūsų savimonėje užsifiksavo kaip nedemokratinio režimo įrankis, už kurio „gedimą“ niekas nelinkęs prisiimti atsakomybės. Tiksliau, net sakyti tiesos... O (ne)išmoktos Černobylio patirtys, deja, bet gali vienomis ar kitomis formomis atsikartoti. Atsikartoti fiziškai, emociškai, politiškai. Už vos keliasdešimt kilometrų nuo Lietuvos sienos stovi Astravo atominės elektrinės monstras, kurį valdos paskutinis Europos diktatorius ir Kremliaus režimas.

Dėl mažėjančios Lietuvos demografijos kaltas valstybės abejingumas
Per praėjusius metus šalyje gimstamumas sumažėjo net 10 proc., rodo išankstiniai 2020 metų Statistikos departamento duomenys. Anot specialistų, siekiant padidinti kasmet krentančius demografinius rodiklius ir pagerinti Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę būtina imtis konkrečių priemonių valstybiniu lygmeniu. Todėl net 11 organizacijų, vienijančių medicinos profesionalus bei tėvus, Vyriausybės vadovei ir ministrams pateikė raginimą veikti. Juo skatinama užtikrinti vienodą valstybės remiamą naujagimio krepšelį kiekvienam šalies naujagimiui. Taip pat skirti paramą nuotolinės edukacinės platformos tėvams ir medicinos specialistams „Auginu Lietuvą“ vystymui bei inicijuoti esminius pokyčius vaikų sveikatos priežiūroje, ugdyme ir teikiant socialinę pagalbą.

Armėnijoje inauguruota „Lietuvos giraitė“
Balandžio 27 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kartu su laikinai einančiu pareigas Armėnijos aplinkos ministru Romanos Petrosyanu inauguravo „Lietuvos giraitę“ Armėnijos Lori regione. Ši žalioji erdvė skirta Lietuvos-Armėnijos diplomatinių santykių užmezgimo 30-ies metų sukakčiai.

Rusija išsiunčia du Lietuvos ambasados darbuotojus
Balandžio 28 dieną, į Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Lietuvos atstovybės Maskvoje vadovas Eitvydas Bajarūnas, kuriam buvo įteikta nota dėl dviejų Lietuvos atstovybės darbuotojų – diplomato ir valstybės tarnautojo – išsiuntimo. Ambasadorius buvo informuotas, jog šis Rusijos Federacijos žingsnis yra atsakas į oficialiojo Vilniaus veiksmus, kai praėjusį penktadienį du Rusijos ambasados Vilniuje darbuotojai buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis Lietuvoje dėl jų veiklos nesuderinamos su diplomato statusu, nurodant jiems išvykti iš Lietuvos per 7 dienas.

Lietuvos mokslininkų tyrimas: parlamente didesnis dėmesys žmogaus teisėms
Naujai išrinktame Seime, kuriame daugumą sudaro konservatoriai ir liberalai, daugiau dėmesio skiriama diskusijoms apie žmogaus teises, nei diskusijoms apie viešojo gyvenimo suvaržymus ar pandemiją, rodo kauniečių mokslininkų tyrimas. Tokias išvadas padarė Kauno technologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai, atlikę parlamento 2020 – 2021 metų stenogramų teksto analizę. Ja buvo siekta ištirti, ar parlamentarams diskutuojant įvairiomis su Covid-19 pandemija susijusiomis temomis, diskusijų apie žmogaus teises dažnumas koreliuoja su diskusijų dažnumu apie pandemiją.