Lietuva yra sparčiausiai nykstanti valstybė pasaulyje
„Pagal Jungtinių Tautų statistikos duomenis, Lietuva yra greičiausiai piliečių skaičiumi nykstanti valstybė pasaulyje“ – tokį teiginį LRT TELEVIZIJOS kandidatų į Seimą debatuose išsakė Arvydas Juozaitis, kampanijoje dalyvaujantis su santalka „Lietuva yra čia“ ir ne kartą išsakęs rūpestį dėl Lietuvos demografinės padėties. Nors ir sunku patikėti, tačiau šie žodžiai iš esmės yra tiesa – Lietuva išties yra priešpaskutinė visame pasaulyje, aplenkianti tik Libaną pagal tai, kaip sparčiai nyksta gyventojai, sako JT duomenys, kuriais pasirėmę nurodė ir „Lietuva yra čia“ atstovai.

Su Pompeo susitikęs Linkevičius: tikimės JAV reakcijos į įvykius Baltarusijoje ir Navalno apnuodijimą
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vieši JAV, kur susitiko su Valstybės sekretoriumi Mike`u Pompeo. Pasak L. Linkevičiaus, diskusijos dėl situacijos Baltarusijoje – rimtos, bet iš Vašingtono tikimasi aiškesnės ir principinės pozicijos. Šalių diplomatijos vadovai taip pat pasirašė memorandumą dėl 5G ryšio infrastruktūros plėtojimo.

Gyventi Lietuvoje vaikams nelengva
Pagal vaikų gerovės rodiklius Lietuva rikiuojasi gale – už mus prasčiau pasirodė tik penkios tirtos šalys. Patyčios mokykloje, tėvų alkoholizmas, toleruojamas smurtas ir patiriamas skurdas, kai namuose nėra net vandentiekio, – tai lemia nuolatinį bėgimą kitoms šalims iš paskos, sako žurnalistų kalbintos ekspertės. Anot jų, tokia situacija atsilieps ir vaikų ateičiai, kadangi dalis jų jau užprogramuoti skurdui. UNICEF tyrimų biuro „Innocenti“ ataskaita, rengiama 20-us metus, lygina Europos Sąjungos (ES) bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių duomenis. Ataskaitoje šalys rikiuojamos pagal vaikų psichinę bei fizinę sveikatą ir akademinius bei bendravimo įgūdžius. Atsižvelgiant į šiuos rodiklius, Nyderlandai, Danija ir Norvegija vertinamos kaip geriausios šalys vaikui.

Nausėdos interviu BBC: Lukašenka jau nusisuko į Putiną
Baltarusijoje jau mėnesį nerimsta masiniai protestai, kuriais šalies gyventojai reiškia nepasitenkinimą suklastotais prezidento rinkimų rezultatais. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kalbėdamas BBC teigia, kad situacija Baltarusijoje tik blogėja, o ES strategija palikti galimybę tarpininkauti Minsko ir protestuotojų dialoge, kelia abejonių.

Grįžtamoji migracija auga – bet ar visi grįžtantieji laukiami?
Nepaisant pandemijos ir jos keliamų rizikų, didžioji visuomenės dalis grįžtančių lietuvių atžvilgiu yra nusiteikusi teigiamai. Tai rodo Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ užsakymu atliktas Visuomenės požiūrio į migracijos procesus Covid-19 kontekste kaitos tyrimas.

Amžinai aktualus Baltijos kelias
1939 m. rugpjūčio 23 dieną Maskvoje Vokietijos užsienio reikalų ministras J.Ribentropas ir TSRS užsienio reikalų liaudies komisaras V.Molotovas pasirašė abiejų šalių nepuolimo paktą, kuris turėjo įtakos Antrojo pasaulinio karo pradžiai. Paktas panaikino ir Baltijos šalių, taip pat ir Lietuvos, nepriklausomybę. 1989 m. rugpjūčio 23 d., prisimindamas aktą, atėmusį Baltijos šalių nepriklausomybę, Lietuvos Sąjūdis surengė akciją „Baltijos kelias“. Akcijos metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai (apie 2 mln.) susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų sąjungos, išreikšdami norą būti laisvais.

Rastas prezidento Aleksandro Stulginskio lagerio dienoraštis
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui pavyko atrasti Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio (1922 – 1926 m.) dienoraščio originalą, kuris buvo rašytas Kanske, Krasnojarsko pataisos darbų lageryje (sutrumpintai – Kraslagas). Dienoraštis rastas Ypatingajame archyve saugomoje aštuoniolikos asmenų byloje K1-58-42880, kurią sudaro apie tūkstantis puslapių.

Rastas V. Mickevičiaus-Kapsuko laiškas atskleidžia SSRS požiūrį į tarpukario Lietuvą
Prieš aštuoniasdešimt metų Lietuva buvo prievarta inkorporuota į SSRS. 1940 m. rugpjūčio 3 d. šį neteisėtą prievartinį veiksmą Sovietų Sąjunga bandė paslėpti po marionetinio Liaudies Seimo deklaracija dėl Lietuvos įstojimo į SSRS. Lietuvos Ypatingajame archyve rastas prieš šimtą metų, 1920 m. rugpjūčio 3 d., rašytas Lietuvos komunistų partijos vadovo Vinco Mickevičiaus-Kapsuko laiškas į Maskvą atskleidžia, kad panašiems apgaulės veiksmams komunistai ruošėsi ištisą Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį.

Kas buvo kalbama apie Lietuvą pasaulio žiniasklaidoje pastarąjį pusmetį?
Pastarąjį pusmetį Lietuvos vardas užsienio šalių interneto portaluose buvo paminėtas daugiau nei 43 tūkst. kartų, o socialinių tinklų įrašuose – daugiau nei 200 tūkst. kartų. Apie šalį daugiausiai buvo kalbama minint valdymo (vidaus ir užsienio politika), turizmo, investicijų ir imigracijos sritis. Daugiausia Lietuvos paminėjimų užfiksuota Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Rusijos interneto naujienų portaluose.

Žinomi LKL krepšininkai dalyvaus Seimo rinkimuose
Rudenį vyksiančiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose pažįstamų pavardžių ras ir krepšinio mėgėjai – savo laimę politinėje arenoje su partija „Lietuva – visų“ bandys ne vienas žinomas LKL krepšininkas.

Almanachas „Žurnalistika“ 2020 (I)
Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija išleido almanachą „Žurnalistika“. Kadangi šiais metais šalyje minimas atkurtos Lietuvos valstybės 30-metis, almanache daug vietos skirta šiai sukakčiai, vertinamas žiniasklaidos vaidmuo ir įtaka valstybės atkūrimo procese; apie pirmojo necenzūrinio spaudos įstatymo gimimą pasakoja Domas Šniukas, recenziją apie šiemet išėjusią Vilniaus universiteto profesoriaus Andriaus Vaišnio monografiją „Žurnalistikos potvynis. Lietuvos žiniasklaidos sistemos kaita 1986-1990“ pateikia Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Kristina Juraitė.

Žolinė – brandos ir santarvės šventė
Žolinė dviejų švenčių: krikščioniškosios – Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų – ir pagoniškosios – pirmojo vasaros derliaus gėrybių šventinimo – simbiozė. Pastaroji šventė neabejotinai yra gilesnė, atėjusi iš senovės, iš bendrystės su gamta, tikėjimo jos galiomis ir pastangų atsidėkoti už tai, ką ji subrandino per vasarą. Derliaus šventinimo paprotys byloja apie andainykštės žemės dievybės, Lietuvoje kitados žinomą Žemynos vardu, pagerbimą.