Paskirtos Lietuvos mokslo premijos
Vasario 4 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) Lietuvos mokslo premijų (LMP) komisija paskelbė, kas tapo 2019 m. LMP laureatais. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse premijos skirtos istorikui, LMA tikrajam nariui prof. dr. Rimvydui Petrauskui už darbų ciklą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė ir socialinė istorija vėlyvaisiais viduramžiais“ ir menotyrininkei dr. Tojanai Račiūnaitei už darbų ciklą „Stebuklingasis atvaizdas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūroje: XVII–XVIII a. bažnytinės dailės tyrimai“.

Ar ekonomikos augimo pakanka siekiant visų šalies gyventojų gerovės?
Prieš savaitę didelio žiniasklaidos ir visos visuomenės dėmesio sulaukė Lietuvos banko prognozė, kuri numatė, kad, jeigu Lietuvos ir ES ūkis augs panašiai kaip pastarąjį dešimtmetį, Lietuvos ekonomika Europos Sąjungos (ES) vidutinį lygį pasieks 2042 metais. Lietuvos banko ekspertai prognozuoja, kad, praėjus beveik ketvirčiui amžiaus, Lietuvos gyventojų pajamos ir gyvenimo lygis galėtų pasiekti ES vidurkį. Ar tikrai Lietuva gali pasiekti ES gyvenimo lygį, ir ar ekonomikos augimas gali užtikrinti visų šalies gyventojų gerovę? Kalba Lietuvos socialinių tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. RASA MIEŽIENĖ.

Atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“
2020 m. birželio 14 d. – Gedulo ir vilties dieną – projektas „Misija Sibiras“ penktus metus iš eilės įgyvendins tremtinių ir politinių kalinių vardų, pavardžių bei likimų (grįžo iš tremties / negrįžo / likimas nežinomas) skaitymų akciją, kurios metu bus siekiama įgarsinti kuo daugiau nuo sovietų represijų nukentėjusių Lietuvos gyventojų vardų.

Robotų darbo rinka: ko reikalaus darbdaviai?
Spartus robotikos ir dirbtinio intelekto vystymasis bei tobulėjimas ateityje gali smarkiai paveikti darbo rinką. Daugelis pasaulinių tyrimų nurodo, kad per artimiausius 10–15 m. bus automatizuota nuo 5 iki 15 proc. dabartinių darbo vietų. Kaip dėl to jaučiasi žmonės, kokios naujos profesijos įsiverš į rinką, klausiama pranešime žiniasklaidai.

12 prognozių Lietuvai
Prognozuoti labai sudėtinga, ypač ateitį, sako sena danų patarlė, kurią išpopuliarino fizikas Nilsas Boras. Bet pabandykime – ko galime tikėtis šiemet?

Gyvenimas, skirtas lietuvybei ir tėvynei
Amžina yra tai, kas išlieka ateinančioms kartoms ir būna jų pripažinta. Brandžiai tautai amžina yra jos kalba, šimtus ir tūkstančius metų perduodama iš kartos į kartą. Tauta, netekusi savo kalbos, netenka savo gyvybės ir garbės. Rusų mokslininkas V.Svytičius savo laiku rašė: „Kalba – tai brasta per laiko upę, ji mus veda į protėvių būstą, bet tenai patekti negali tas, kuriam baugūs gilūs vandenys“.

Apie kontroversišką prezidento sprendimą
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda nusprendė nevykti į Jeruzalę, Holokausto forumą. Šalies vadovas Holokausto aukas pagerbs kaimyninėje Lenkijoje – Aušvice. Lietuvoje labai daug kalbama apie tokį mūsų šalies vadovo sprendimą. Iš Pasaulio ekonomikos forumo, vykstančio Šveicarijos Davoso mieste, LRT radijas kalbasi su Prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgiryte.

EP nariai smerkia bandymus keisti istoriją
Trečiadienį Europos Parlamente (EP) surengta diskusija apie Europos istorijos iškraipymą ir Antrojo pasaulinio karo atminimą. Joje kalbėjusieji pasmerkė V. Putino išsakytus tikrovės neatitinkančius teiginius. Prieš pat Kalėdas, kalbėdamas kasmetinėje spaudos konferencijoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai pareiškė, kad Lenkija yra iš dalies atsakinga dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios, o Rytų Europą slapta įtakos sferomis padalinęs Molotovo-Ribentropo paktas nesiskiria nuo kitų to meto karinių sutarčių.

Lietuva išbrido iš emocinės duobės
Jau 12  metų „Žmogaus studijų centro“ atliekama Lietuvos emocinės būsenos stebėsena rodo, kad, 2010-2011 metais pasiekusi dugną, 2019 metais Lietuva jautėsi kaip niekad gerai ir su viltimi žvelgia į ateitį. Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad 2019 metais laimingais arba labai laimingais save vadino net 72, 7 procentai gyventojų. Tai - aukščiausias vertinimas nuo 2008 metų ir yra 3 proc. geresnis nei prieš metus.

Lietuva pradėjo galvoti apie savo emigrantus
Lietuvos ekonomika, atlyginimai, socialinė apsauga ir gyventojų lūkesčiai apie saugią ateitį auga jau 10 metų. Ypač gerų rezultatų pasiekė privatus sektorius, augančios investicijos, įmonių gamybos modernizacija ir naujos eksporto rinkos. Valstybinis sektorius šiek tiek atsilieka, metodai vis dar senoviški, politikos priemonių pasirinkimas ribotas, vis dar matuojamas procesas, o ne rezultatas. Dėl to gyventojų pasitikėjimas valstybe išlieka neaukštas, tačiau ir viešasis sektorius, nors šlubuodamas, pasiekia vis aukštesnių tikslų. Lietuva neabejotinai tampa gerovės šalimi ir jau gali pradėti kelti naują svarbų tikslą, ne tik rūpintis turistų ir inovacijų pritraukimu, bet ir grąžinti gyventojus.

Kviečia jungtis prie Sausio 13-osios minėjimo
Minint prieš dvidešimt devynerius metus iškovotą pilietinę pergalę prieš agresorių, šių metų sausio 13 d. lygiai 8 val. ryto visoje Lietuvoje languose dešimčiai minučių bus uždegamos atminties, vienybė ir pergalės žvakutės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos „elfai“ – mitinės būtybės, apie kurias visi girdėjo, bet niekas nematė
2016 metai, kovo 19 d. Diena, kai Johnas Podesta, Hillary Clinton rinkimės kampanijos vadovas, neatsargiu el. pašto naudojimusi nutekino Rusijos žvalgams slaptus elektroninius laiškus ir sudegino paskutinius Hillary Clinton šansus tapti JAV prezidente. Donaldas Trumpas triumfavo. Triumfavo ir Rusijos kibernetinio šnipinėjimo grupuotė, dar vadinama „Fancy Bear“ (Prašmatnus lokys – liet.). Deja, kibernetinių lokių ir „trolių“ darbas tuo nesibaigė, bet toliau lieka aktyvus kaip niekada. Apie informacines atakas ir dezinformacijos sklaidą LRT.lt kalbina Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikę Auksę Ūsienę.