Kai Vasario 16-oji buvo „buržuazinė nacionalistinė“ diena
Vasario 16-osios – politinės laisvės simbolio prasmė net ir sovietmečiu nebuvo pamiršta. Kai kam tai buvo nieko nereiškianti diena, bet daug kas tą dieną jautė ryšį su Laisva Lietuva.

Vasario 16-ąją kviečiama pradėti švęsti su trispalviais pusryčiais
Lietuvos nepriklausomybės šventę šiemet žmonės kviečiami sutikti namuose. Gražūs koncertai, minėjimai, eisenos ir kiti tradiciniai šventiniai renginiai bus ateityje, tačiau kiekvienas gali sukurti šventę savo namuose. Jau ketverius metus sostinėje buvo rengiami iškilmingi Vasario 16-osios pusryčiai. Dabar ši iniciatyva keliauja į viso pasaulio Lietuvos piliečių namus. Kviečiama kūrybiškai ir originaliai pasigaminti geltonos, žalios ir raudonos spalvos pusryčius, pradžiuginti namiškius ir dalintis šventine nuotaika nuo pat ryto.

Švenčiame Vasario 16-ąją – virtuali kelionė po Lietuvos istoriją
Lietuvos valstybės atkūrimo diena – proga prisiminti turtingą Lietuvos istoriją ir narsiausius istorinius veikėjus, kurių dėka šiandieną esame laisvi. Kviečiame keliauti po žymiuosius Lietuvos muziejus, aplankyti istorines parodas ir ekspozicijas virtualiai.

G.Landsbergis aptarė aktualijas su kongresmenu D.Baconu
Vasario 5 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis telefonu kalbėjosi su JAV Atstovų rūmų Baltijos draugų (angl. Baltic Caucus) grupės vienu iš pirmininkų Donu Baconu. Pokalbio metu aptarta situacija Rusijoje, Baltarusijoje ir regione, aktualūs dvišaliai ir daugiašaliai Lietuvos ir JAV santykių bei tarptautinio saugumo politikos klausimai.

Vilniaus biudžetas turėtų būti dukart didesnis
Nauji statomi biurų pastatai Vilniuje niekuo neprastesni, o dažnai ir lenkia analogus Vakarų Europos ar Amerikos miestuose. Kaip ir naujų statomų butų ar namų išplanavimas, statybinės medžiagos, apšiltinimas taip pat nedaug atsilieka nuo Vokietijos ar Skandinavijos, bet štai viešoji infrastruktūra – gatvės, šaligatviai, kiemai – dauguma yra apgailėtini ir konkuruoja su blogiausiais Rusijos ar Ukrainos pavyzdžiais. Pagrindinė to priežastis yra maži savivaldybių biudžetai, iš kurių finansuoti ir palaikyti kokybišką viešąją infrastruktūrą praktiškai neįmanoma.

Kodėl baltarusiams svarbu, kaip juos vadina Lietuva?
Ar yra skirtumas, kaip Lietuva vadina savo kaimynę rytuose, kur jau pusę metų vyksta masiniai protestai prieš paskutinę Europos diktatūrą? Laisvės trokštanti opozicija naudoja ne valstybinę, bet istorinę vėliavą, savą Vyčio herbą ir prašo, kad juos vadintume Belarus. Padėdama atsikratyti sovietmetį menančių simbolių, Lietuva galėtų prisidėti prie kaimynų kelio į Vakarus.

Kauno rotušės erdvės – virtualiame 3D ture
Kauno miesto muziejaus pristato virtualų 3D turą, kurio dėka galima aplankyti visas miesto širdyje įsikūrusios rotušės erdves: tiek lankytojams jau matytas, tiek įprastai neprieinamas – pagalbines ar darbuotojų kabinetams skirtas erdves.

Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume
Vilniaus mieste per 2020 m. dar padaugėjo gyventojų, dar 10 tūkst. naujų. Jau ne pirmi metai tokia tendencija. Jeigu pridėsime augančias Vilniaus rajono, Trakų, Širvintų ir Elektrėnų savivaldybes, kurios formaliai nėra sostinės dalys, bet iš esmės sudaro „didįjį Vilnių“, tai šiame regione tuoj gyventojų bus pusė tiek, kiek likusioje Lietuvoje, ir toliau didės. Vilniaus rajono savivaldybėje gyventojų jau daugiau nei Panevėžyje ar visoje Tauragės apskrityje. Ar tokios tendencijos yra pageidautinos, ar taip įsivaizduojame ateities valstybę?

Ekspertai apie JAV prezidentų pasikeitimą
Sausio 20-ąją pasaulis stebės išrinkto JAV prezidento Joe Bideno inauguraciją, kai kuriems teikiančią vilties, jog JAV politika keisis, tačiau kitiems – atnešančią klausimų, ko galima ir reikėtų tikėtis iš tolimesnės JAV politikos tiek valstybės viduje, tiek išorės santykiuose, rašoma Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) pranešime žiniasklaidai.

„Atgimimo vaikai” pristato Sausio 13-osios minėjimui skirtą muzikinį vaizdo klipą
Šiemet, Lietuvai minint 30-ąsias tragiškų sausio 13-osios įvykių metines, projektas „Atgimimo vaikai” pristato muzikinį vaizdo klipą „Pažadinki mus”. Laisvės gynėjų dienai skirtą giesmę atlieka Gabrielė Gvazdikaitė, Kauno krikščioniškasis kamerinis choras „Geroji Naujiena” (dirigentas Nerijus Šatinskas) ir „Prabudimo orkestro” muzikantai.

Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?
Sausio 13-osios žudynių byla yra viena svarbiausių bylų per visą Nepriklausomos valstybės istoriją. Kartu ir viena sudėtingiausių. Beveik 800 tomų medžiagos, 67 nuteistieji, 134 jų advokatai. Bylos procesas vis dar tęsiasi, nors nuo baisiųjų įvykių praėjo jau 30 metų.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms – jautrus Baltarusijos ir Lietuvos atlikėjų duetas
Laisvės gynėjų dienos išvakarėse paviešintas Lietuvos ir Baltarusijos operos solistų Liudo Mikalausko ir Margaritos Levchuk jautriai atliktas kone antruoju Baltarusijos himnu tapusio kūrinio „Pahonia“ video klipas. Pahonia – tai bendras lietuvių ir baltarusių simbolis – Vytis, kuris amžiais buvo Laisvės kovotojus vienijantis ženklas.