Lietuvių politologas Bernaras Ivanovas mano, kad to, kas vyksta Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, apskritai negalima vadinti migracijos krize. Šiuose įvykiuose jis įžvelgia buvusio Rusijos prezidento patarėjo Vladislavo Surkovo braižą.
„Tai nėra migracijos krizė. Ši istorija neturi nieko bendra nei su tuo, kas vyko Lampedūzos saloje, nei su tuo, kas dabar vyksta Rumunijos ir Serbijos pasienyje“, – interviu LRT radijo tarnybai rusų kalba sakė Ivanovas.
Jis pabrėžė, kad tai yra hibridinė ataka prieš Lietuvą ir euroatlantinę bendruomenę.
„Prieš keletą mėnesių grįžo Surkovas. Ir čia nėra nei Minsko, nei Aliaksandro Lukašenkos, tai yra tikrų tikriausia „surkovščina“ – jau seniai sukurptas ir dabar įgyvendinti pradėtas planas. Surkovas – gerai žinomas veikėjas, Novorosijos ir viso to košmaro, kuris šiuo metu vyksta Ukrainoje, architektas. Čia neabejotinai (matomas) Surkovo braižas ir darbo metodai ne kariniai, o hibridiniai. Klausimas tik vienas – kaip toli bus einama“, – pastebi politologas.
Jis teigia, kad eskalacijos pradžia buvo lėktuvo, kuriuo skrido Ramanas Pratasevičius, nutupdymas, o „toliau vyko tai, ką šiuo metu stebime – migrantų gabenimas ir visuomenės skilimas“.
„Negalima tam pasiduoti. Nes tie, kurie pradeda ieškoti vidinių priešų Lietuvoje, tie, kurie neva „tarnauja“ Lukašenkai, iš tikrųjų pasitarnauja šiam planui – apie tai dar prieš metus kalbėjo profesorius, politologas Valerijus Solovejus. Jis analizavo Surkovo planus, aiškino juos, o dabar mes tai matome. Viena aišku – pati Lietuva šios problemos neišspręs, čia nepadės nei tvora, nei siena“, – įsitikinęs Ivanovas.
Jis mano, kad norėdama įveikti šią krizę, Lietuva turėtų aktyviau bendradarbiauti su NATO ir Europos Sąjungos struktūromis.
„Europos biurokratija mato, bet nenori suprasti problemos. Jie nenori suprasti, nes lengviausia yra įkišti galvą į smėlį. Mūsų partneriai, kurie turėtų mums padėti, nenori pastebėti šios problemos, jie nesuvokia, kad tai smūgis ne tik Lietuvai, tai smūgis euro zonai, bendrai rinkai, smūgis 5-ajam NATO sutarties straipsniui. Vladimirui Putinui svarbiausia yra diskredituoti NATO, parodyti, kad NATO niekuo negali padėti. Jo tikslas – sunaikinti NATO kaip pagrindinę grėsmę Rusijos geopolitiniams užmojams“, – teigia politologas.
Todėl būtina suprasti, pabrėžia jis, kad kiekvienas naujas sprendimas gali išprovokuoti kitą etapą. „Tai labai reikšmingi dalykai, kurių ne tik Europa nemato; kai kurie žmonės Lietuvoje bando žaisti vidaus politinius žaidimus, o tai kvaila. Per daug pastatyta ant kortos“, – reziumuoja Ivanovas.
Surkovas nuo 1999 m. dirbo Rusijos prezidento administracijoje, vėliau ir Vyriausybėje. Jis yra laikomas vienu įtakingiausių Rusijos pareigūnu, dar kartais vadinamu „pilkuoju Kremliaus kardinolu“.
Pernai vasario 18 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atleido Vladislavą Surkovą iš prezidento padėjėjo pareigų. Apie tai, jog Surkovas, be kita ko Kremliuje kuravęs Ukrainos reikalus, paliko valstybės tarnybą, dar sausio mėnesį paskelbė jo artimas bendražygis, Politikos konjunktūros centro direktorius Aleksejus Česnakovas. Jis patikslino, kad Putino padėjėjas nusprendė pasitraukti dėl „pasikeitusio kurso Ukrainos atžvilgiu“.
Tuo tarpu birželio pabaigoje Vladislavas Surkovas interviu leidiniui „Financial Times“ palygino prezidentą Vladimirą Putiną su Romos imperatoriumi Oktavianu Augustu, o pokalbyje su „WarGonzo“ sakė, kad „Ukrainą galima sugrąžinti tik jėga“.
