Pirmadienį San Paule buvo tiek dūmų, kad diena tiesiog virto naktimi. Šie dūmai iš liepsnojančių Amazonės džiunglių ir jie atkeliavo net 2700 km. atstumą.

Didžiausias Brazilijos miestas San Paulas vieną popietę paskendo tamsoje, nes jį staiga užklojo tiršti visame žemyne degančių atogrąžų miškų dūmai. Pirmadienį, 3 valandą dienos, pakrantės metropolyje gyvenantys brazilai pamatė, kaip ilgiau nei valandai diena virto naktimi.

Išsigandusių gyventojų (daugelis nesuprato, kas vyksta) socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose matyti aptemęs miestas. „Artėja Paskutiniojo teismo diena“, – „Twitter“ parašė vienas naudotojas.

Ekspertai nurodė, kad šį reiškinį bent iš dalies sukėlė Pietų Amerikoje tyčia deginami miškai, norint atlaisvinti daugiau žemės žemdirbystei.

„Dūmai atsklido iš didžiulių gaisrų, kelias dienas trunkančių Rondonijoje ir Bolivijoje, – „Globo TV“ sakė „Climatempo“ meteorologė Josélia Pegorim. – Šaltasis atmosferos frontas pakeitė judėjimo kryptį, ir jo vėjai atnešė dūmus į San Paulą.“

NASA palydovų duomenimis, dūmai pasklidę virš Brazilijos, Bolivijos ir Paragvajaus. 

„Užtemimas“ įvyko tą pačią dieną, kai pasirodė pranešimų, jog šiais metais Brazilijos Amazonės atogrąžų miškus siaubia rekordinis gaisrų skaičius. Šalies Nacionalinis kosmoso tyrimų institutas pareiškė, kad sausio–rugpjūčio mėnesiais aptiko daugiau nei 72 000 gaisrų. Tai didžiausias skaičius nuo 2013 m., kai buvo pradėti fiksuoti tokie duomenys. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2018 m., gaisrų atvejų padaugėjo 83 proc. idžiausi gaisrai niokoja šiaurinę Braziliją ir tai paskatino Brazilijos Amazono valstijos valdžią paskelbti nepaprastąją padėtį.

Nors Brazilijoje gaisrai dažnai kyla sausojo sezono metu, ekspertai mano, kad nemažai jų tyčia sukelia šalies gyventojai, tokiu būdu bandydami nelegaliai išnaikinti miškus, kad galėtų auginti gyvulius ir užsiimti žemdirbyste. „Sausojo sezono metu susidaro itin palankios sąlygos ugniai plisti, tačiau ją tyčia arba netyčia užkuria žmonės“, – sakė Nacionalinio kosmoso tyrimų instituto mokslininkas Alberto Setzeris.

Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose įamžinti Brazilijoje palei kelią siaučiantys miškų gaisrai. Klimato kaitos ekspertų teigimu, nuo Amazonės atogrąžų miškų priklauso visos planetos ateitis. Kadangi tai yra didžiausi atogrąžų miškai pasaulyje, jie sukaupia daugiausia anglies dioksido, lėtindami visuotinį atšilimą.

Gaisrai Amazonijoje nėra natūralus reiškinys, tačiau juos sukelia sausros ir žmogaus veiksnių kombinacija.

Klimato pokyčiai, miškų naikinimas yra susiję su sausrų plitimu Amazonėje. Anot mokslininkų, sausrų metu medžiai sukaupia mažiau vandens, todėl jų augimas sulėtėja, vadinasi jie negali iš atmosferos pašalinti tiek anglies dioksido, šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Galiausiai medžiai džiūsta, numeta lapus, jų lapija mažėja todėl atidengiami didesni plotai žemės ir tai paskatina ją prarasti daugiau drėgmės, kuri neleidžia kilti gaisrams.

Tyčia ar netyčia naikinant Amazonės atogrąžų miškus, sumažėja gamtos gebėjimas sugerti anglies dioksidą iš atmosferos. Nepaisant šių faktų, kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro, iškovojęs šį postą pažadais iškirsti didelius atogrąžų miškų plotus žemės ūkiui vystyti, nekeičia savo pozicijos.

Praėjusią savaitę, prieš pasirodant naujiems duomenims, jis atleido Nacionalinio kosmoso tyrimų instituto vadovą dėl ginčų, susijusių su miškų kirtimo duomenimis. Instituto pateiktus skaičius jis pavadino „melu“.

Vėliau duodamas interviu „Reuters“, prezidentas sakė atmetantis nuogąstavimus dėl atogrąžų miškų, nes ūkininkams reikia žemės. „Kadaise mane vadino Kapitonu Grandininiu pjūklu, – sakė jis. – Dabar esu Neronas, paskandinęs Amazonės džiungles liepsnose.“

Šie gaisrai yra tokie sukrečiantys, kad socialiniuose tinkluose plinta grotažymė #PrayforAmazonia, kuri ragina žmones palaikyti Amazoniją (melstis už ją), ne vien dėl gaisrų, bet ir dėl kitų čia esamų problemų. Taip žmonės ragina pasaulį atkreipti dėmesį į tai, kokie negeri dalykai čia vyksta.