Randas Paulas nėra tipiškas potencialus kandidatas į prezidento postą. Kentukio senatorius, kuris antradienį oficialiai pranešė apie dalyvavimą prezidento rinkimuose, tvarkingai netelpa nė į vienos partijos rėmus.
Jis nėra tipiškas respublikonas, o jo pažiūros socialiniais klausimais yra itin liberalios: jis pasisako už bausmių reformas ir švelninimus (ypač už su narkotikais susijusius nusikaltimus), prieš federalinį tos pačios lyties asmenų santuokų draudimą ir nepalaiko agresyvios užsienio politikos. Konservatyvus fiskaliniais klausimais ir teisės į abortą oponentas, jis tikrai nėra ir demokratas.
„Atėjo laikas naujam keliui, naujoms idėjoms ir naujam lyderiui“, – sako Paulas jo kampaniją pristatančiame internetiniame vaizdo klipe skambant sunkiajam metalui.
Ko gero, Paulas labiausiai tinka prie liberalų, tačiau nėra toks liberalas, kokiu buvo jo tėvas. Paulo tėvas Ronas, buvęs kongresmenas, iki savo karjeros pabaigos į prezidento postą taikėsi tris kartus. Vyresnysis Paulas, kuriam šiuo metu yra 79-eri, visada buvo laikomas išsišokėliu, drąsiu ir šviežiu balsu pirminiuose respublikonų rinkimuose, kur jį visada palaikydavo ir jaunieji liberalai.
Nors, pagal rinkimų dienos procentinius duomenis, Paulas 2008 ir 2012 metais nelaimėjo nė vienoje valstijoje, jis visada finišuodavo pirmajame trejete. Tiesą sakant, labai svarbioje Naujojo Hampšyro valstijoje, kuri yra viena pirmųjų rinkimuose, jis buvo antras iš karto po Romney.
Tačiau ši jaunų, įsitraukusių ir ryžtingų „paulitų“ grupė įrodė vieną dalyką – jie geba organizuoti. Ronas Paulas ne tik laimėjo vieną neoficialų balsavimą po kito Konservatorių politinių veiksmų konferencijoje ir kitur, bet ir užsitikrino daugiausiai delegatų net keliose valstijose, tame tarpe ir Ajovoje. Nors šioje valstijoje pagal galutinį balsų skaičių jis atsidūrė trečiojoje vietoje, jo kampanija sugebėjo sukurti tai, kas čia prilygo respublikonų partijos aparato perėjimui.
„Jis turi daugybę privalumų, jis turi milžinišką lėšų rinkimo potencialą, jis turi šalininkų armiją, kurie įbėgtų į degantį pastatą, kad tik galėtų atiduoti už jį savo balsą“, – sakė Rothenbert Political Report įkūrėjas Stu Rothenbergas.
Randas Paulas bandė pasinaudoti šiais dar tėvo suburtais rėmėjais, sutelkdamas dėmesį į mažumų balsuotojus (akcentuodamas kriminalinės teisėtvarkos sistemos reformas) ir jaunus žmones, apeliuodamas į privatumą ir pilietines laisves.
Nors Randas Paulas, kaip ir jo tėvas, džiaugiasi milžinišku populiarumu jaunų liberaliai nusiteikusių respublikonų tarpe, jis nėra savo tėvo kopija. Savo politinę liniją jis truputį pakoregavo, kad ši labiau atitiktų nuosaikiųjų respublikonų pažiūras.
Paulas pabrėžė, kur jis sutinka su krikščionimis evangelikais dėl tos pačios lyties asmenų santuokų, praėjusį mėnesį sakydamas pastorių grupei, kad Penktoji pataisa neleidžia valdžiai kištis į religiją, o ne religijai kištis valdžią.
Be to, demonstruodamas, kad supranta, jog respublikonai, iškilus ir stiprėjant IS kovotojų grupei, grįžta prie karingų savo ištakų, pakeitė savo giesmelę dėl gynybos išlaidų, siūlydamas Pentagonui skirti $190 milijardų, o jau antrą dieną po savo prezidento kampanijos paskelbimo atsiduria Pietų Karolinoje, priešais lėktuvnešį U.S.S. Yorktown.
Šie žingsniai nuosaikiosios partijos linijos link gali atbaidyti kai kuriuos užkietėjusius liberalus, tačiau knygos „The Libertarian Mind“ autorius Davidas Boazas iš Cato instituto tiki, kad dauguma liberalų tuo džiaugiasi bei laiko Paulo politikos pokyčius būtinais ir praktiškais.
„Randas Paulas bando atrasti pusiausvyrą, kuri atspindėtų jo paties pažiūras, o taip pat sugebėtų pasiekti ir partijos daugumos pliuralistus. Be to, mes žinome, kad yra rinkėjų grupė, skeptiškai vertinanti mūsų karines intervencijas užsienyje ir žvalgybinę padėtį šalies viduje – ši respublikonų partijos dalis palaiko išimtinai Randą Paulą. Ar tos dalies pakaks? Tai mes ir sužinosime“, – sako Boazas.
Paulo 2016 metų rinkiminės kampanijos šūkis bus „Nugalėti Vašingtono mašiną; išlaisvinti amerikietišką svajonę“. Iš šio šūkio yra aišku, kad Paulas rengiasi kryžiaus žygiui prieš „saugumo valstybę“. Tačiau kai kurie ekspertai sako, kad jei jis nori 2016 metais pasirodyti kaip prieš establišmentą kovojanti alternatyva, pavyzdžiui, Jebui Bushui, jam teks tapti daugiau nei liberalų kandidatu.
