Antradienio rinkimuose rinkėjai nubalsavo prieš marihuaną pramoginiais tikslais, transseksualų teises ir imigrantų prieglobsčius, jie vienbalsiai reagavo prieš ginklų kontrolės argumentus ir garantavo netikėtą pergalę respublikonų kandidatui į gubernatoriaus postą, kuris atvirai pabrėžė savo nepritarimą tos pačios lyties asmenų santuokoms.
Demokratai pastaraisiais metais vis kategoriškiau laikėsi liberalių pozicijų socialiniais klausimais, įsitikinę, kad juos remia dauguma rinkėjų, ir net siekė paversti teisę į abortą ir homoseksualų teises savo svertais prieš respublikonus. Tačiau antradienio rinkimai – o taip pat ir visi kiti pastarojo meto rinkimai, kurie buvo katastrofiški visiems tiems demokratams, kurių vardas nėra Barackas Obama – verčia suabejoti tokiu jų įsitikinimu.
Tiesą sakant, rezultatai suponuoja mintį, kad kairieji neteisingai interpretavo visuomenės entuziazmą socialiniams pokyčiams ir sulaukė pasipriešinimo iš rinkėjų daugumos, kuriems vis dėlto labiau priimtinas status quo. Pažvelkite į šiuos rezultatus:
– Ohajo rinkėjai 30 procentų persvara atmetė pasiūlymą legalizuoti pramoginę marihuaną.
– Hjustono – stipriai demokratiško miesto – rinkėjai 20 procentų persvara atmetė nediskriminacinį transseksualams palankų nutarimą, kuris, pasak oponentų, atvertų kelią „vyrams moterų tualetuose“.
– San Fransiskas išbalsavo šerifą, kuris gynė mieste vykdomą nelegalių imigrantų prieglobsčio politiką po sensaciją sukėlusios žmogžudystės.
– Du respublikonai kandidatai į Virdžinijos valstijos Senatą atsidūrė „Everytown for Gun Safety“, buvusio Niujorko mero Mike’o Bloombergo ginklų kontrolės grupės, taikiklyje. Vienas rinkimus laimėjo, kitas – pralaimėjo, o Senato kontrolė išliko respublikonų rankose.
– Respublikonų kandidatas į Kentukio gubernatoriaus postą Mattas Bevinas didele persvara išplėšė pergalę, užčiaupdamas priešingus rezultatus pranašavusias apklausas. Bevinas savo rinkiminėje kampanijoje daug dėmesio skyrė socialiniams klausimams ir aukštino Kim Davis – valstybės tarnautoją, kuri verčiau pateko į kalėjimą, o ne išdavė santuokos leidimą tos pačios lyties asmenų porai. Balsavimo išvakarėse Bevinas sakė „Washington Post“, kad pradžioje planavo akcentuoti ekonominius klausimus, tačiau suprato, kad „būtent tai žmonėms yra labai svarbu“.
Taip, čia yra tam tikrų faktorių: San Fransisko šerifas buvo purtomas skandalų, o Ohajo įstatymo projekto formuluotė suskaldė žolės legalizavimo aktyvistus. Tačiau bendras rinkimų rezultatas turėtų kelti nerimą liberalams, kurie yra įsitikinę, kad jų pasaulėžiūra turi daug šalininkų ir yra rinkiminės pergalės garantas.
Tačiau yra ne vienas atvejis, kai demokratų kultūrinio karo strategija nepasiteisino. To pavyzdys - dvi 2014 metų rinkiminės kampanijos, kurių ašimi tapo teisė į abortą – Wendy Davis siekis tapti Teksaso gubernatore ir Marko Udallo perrinkimo į Senatą kampanija Kolorade – kurios užsibaigė labai akivaizdžia nesėkme. Didžiojoje šalies daugumoje nėra pastebimas toks jau akivaizdus piliečių noras balsuoti už socialines permainas. Tos pačios lyties asmenų santuokos 2012 metais laimėjo keturis kruopščiai parinktus rinkimus mėlynosiose valstijose, o tada reikalo ėmėsi Aukščiausiasis teismas, šiais metais pernešęs įstatymą per finišo liniją. Pramoginei marihuanai irgi buvo pritarta tik trijose mėlynosiose valstijose ir Aliaskoje. Ginklų kontrolės šalininkai rinkimuose irgi nuolat pralaimi aktyviems NRA gynėjams. Įvairūs respublikonai skirtingose valstijose pastaruoju metu liberalizuoja ginklų ir griežtina abortų įstatymus – ir tai vyksta be jokio akivaizdesnio rinkėjų pasipiktinimo ar pasipriešinimo.
Taip, antradienio rinkimai vyko ne prezidento rinkimų metais ir net ne per kadencijos vidurio rinkimus. Taip, jie yra labai „nesezoniniai“. Tačiau liberalai, kurie jų rezultatus pateisina būtent šiuo argumentu, nežengia būtinojo tolimesnio žingsnio ir neužduoda klausimo, kodėl patys pastoviausi rinkėjai nuolatos yra priešiški jų pažiūroms, arba kodėl liberalų pozicija socialiniais klausimais nepajėgi mobilizuoti rečiau balsuojančius rinkėjus? Vien mažas rinkėjų aktyvumas negali paaiškinti, kodėl, per visą Obamos erą, demokratai nuolatos pralaimi rinkimuose į valstijos valdžią, gubernatorių postus, Senatą, Atstovų rūmus – visur, išskyrus prezidento rinkimus.
Liberalai mėgsta pirštu badyti į respublikonų partijos susiskaidymą, kuris kartais atrodo visiškai nebevaldomas. Tačiau kaip neseniai puikiai pastebėjo Mattas Yglesias, respublikonų susiskaidymas iš tiesų yra ideologiškai lanksčios, plačiai apimančios partijos ženklas. O štai demokratai vienbalsiai laikosi vienos pozicijos, kurios populiarumo visuomenėje jie, deja, nekvestionuoja. Demokratai nori tikėti, kad amerikiečiai pritaria jų socialinių pokyčių vizijai, tačiau jie laimėtų daugiau rinkimų, jei iš tiesų pasidomėtų, ko nori amerikiečiai.
