„The Financial Times“ tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų stebėsenos bazės „fDi Markets“ duomenimis, per pirmąjį 2014 m. pusmetį naujų užsienio investicinių projektų skaičius sumažėjo visame Centrinės ir Rytų Europos regione, tačiau Lietuvoje įgyvendintų projektų skaičius išaugo net ketvirtadaliu. Pagal milijonui gyventojų tenkančius projektus, daugiau nei dvigubai lenkiame Centrinės ir Rytų Europos regiono vidurkį, beveik dvigubai – Estiją ir beveik 7 kartus – Latviją.
„fDi Markets“ duomenimis, 2014 m. pirmąjį pusmetį investicinių projektų skaičius labiausiai krito Latvijoje – nuosmukis siekia net 67 proc., sparčiai mažėja ir Estijos patrauklumas investuotojams – naujų TUI projektų skaičius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2013 m., sumažėjo 44 proc.
Tačiau Lietuva, Lenkija, Bulgarija ir Vengrija pasižymėjo TUI projektų skaičiaus augimu. Didžiausias augimas fiksuojamas Bulgarijoje, kur naujų TUI projektų skaičius išaugo net 50 proc., antrąją vietą pagal augantį patrauklumą užsienio investuotojams užima Lietuva, kurioje naujai įsikūrusių arba veiklą plečiančių užsienio įmonių skaičius per pirmąjį 2014 m. pusmetį išaugo 25 proc. Nuo Lietuvos atsilieka Vengrija (15 proc. augimas) ir Lenkija (12 proc. augimas).
Atsižvelgiant į šalies didį, Lietuva yra neabejotina regiono lyderė: 2014 m. pirmąjį pusmetį vienam milijonui šalies gyventojų atitenka 6,7 investicinio projekto, Estijoje – 3,8, Latvijoje – 1. Lietuva lenkia ne tik Baltijos šalis, bet ir daugiau nei dvigubai viršija viso Centrinės ir Rytų Europos regiono vidurkį – 3,2 naujus užsienio investicijų projektus milijonui gyventojų.
Pasak užsienio investicijų pritraukimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Arvydo Arnašiaus, ši tendencija rodo augantį Lietuvos investicinį patrauklumą: „Nepriklausomybės aušroje Estija turėjo ženklų pranašumą pritraukiant investicijas dėl tuomet suformuoto teisinio reguliavimo ir Suomijos artumo, todėl žvelgdami į sukauptąsias užsienio investicijas vis dar žymiai atsiliekame nuo estų. Tačiau klaidinga manyti, kad tai rodo mažą Lietuvos patrauklumą. Kalbant apie naujų užsienio įmonių atėjimą arbą plėtrą, tendencija akivaizdi – Lietuva yra neabejotina regiono lyderė. Tai rodo, kad mūsų pasirinkta strategija ir kryptingas darbas su tiksliniais sektoriais bei šalimis duoda rezultatų.“
Lietuva gerokai lenkia kitas regiono valstybes ne tik pagal pritrauktus užsienio investicijų projektus, bet ir pagal užsienio investuotojų sukurtas naujas darbo vietas: per 2014 m. pirmąjį pusmetį į Lenkiją žengę ar veiklą plėtę užsienio investuotojai sukurs 442 naujas darbo vietas milijonui gyventojų, Estijoje – 246, Latvijoje – 114, o Lietuvoje – net 561.
„Tačiau matome nišų, kur Lietuvos konkurencingumą ir patrauklumą investicijoms dar galima padidinti. Viena iš jų – darbo santykiai. Naujausiame Pasaulio ekonomikos forumo Konkurencingumo reitinge Lietuva pakilo per 7 pozicijas ir dabar užima 41 vietą, tačiau pagal priėmimo į darbą ir atleidimo kriterijų esame tik 125 vietoje, kai Estija – 12. Geresnis darbo santykių reguliavimas leidžia verslui lengviau plėstis ir esant poreikiui nedelsiant samdyti naujus darbuotojus, todėl ši sritis ypatingai reikalauja dėmesio, – teigia A. Arnašius. – Lietuva taip pat atsilieka pagal darbo rinkos poreikius atitinkančių darbuotojų pasiūlą, todėl norėdami išlaikyti ir didinti Lietuvos konkurencingumą, privalome užtikrinti darbo rinkos poreikius atitinkančias mokymo programas ir kokybišką specialistų paruošimą, ypač inžinerinių, gamtos ir technologijų mokslų srityse.“
Per 2014 m. pirmąjį pusmetį labiausiai išaugo investicijų į dizaino, programinės įrangos vystymo ir testavimo projektus. Tai glaudžiai susiję su į Lietuvą žengusiais kompiuterinių žaidimų sektoriaus investuotojais. Tačiau didžiausią į Lietuvą atėjusių projektų dalį – net 35 proc. – sudaro investicijos į gamybos perkėlimą ir plėtrą.
