Liepos 6-ąją Lemonte, Pasaulio lietuvių centro (PLC) prieigose: tarp kryžių kalnelio ir galingų paminklų Lietuvos partizanų vadui Vanagui ir partizanų Motinai, vyko Mindaugo karūnavimo – Lietuvos valstybės dienos minėjimas, vainikuotas Lietuvos himno giedojimu.

Lietuvių tautai ypatingos dienos minėjimą išeivijoje organizavo ir vedė Lemonto apylinkės lietuvių bendruomenės (LB) valdyba, renginyje dalyvavo PLC direktorė Elytė Reklaitis, PLC atsakingos darbuotojos, Lietuvių fondo atstovė Laima Apanavičienė ir lietuviškas ištakas gerbiantys, puoselėjantys, saugantys ir ateinančioms kartoms perduodantys tautiečiai, gyvenantys Čikagos apylinkėse.    

Sakralinė lietuviams vieta

Saulėtą, karštą ir tvankų antradienio vidurdienį susirinkusiųjų širdis džiugino ir į dvasines aukštumas patriotinius jausmus kėlė darniai į minėjimą įsiliejęs PLC teritorijoje vasaros stovykloje laiką leidžiantis jaunimas, vadovaujamas ? Su vaikais ir paaugliais iki renginio pradžios įkvepiančiai, nuoširdžiai, vaizdingai vaikams suprantama kalba apie pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo gyvenimą, jo indėlį į mūsų šalies istoriją ir svarbą pasakojo Lemonto LB valdybos pirmininkė Violeta Valaitytė. Tuo metu tautine atributika pasidabinę susirinkusieji būriavosi, bendravo, ruošėsi kiekvienam atėjusiajam svarbiai lietuvybės išsaugojimo šventei.

Minėjimo dalyvius pasveikino Lemonto LB valdybos sekretorė Roma Lange, ji sklandžiai perskaitė nežinomo lietuvio patriotinį eilėraštį.

Puslankiu Lietuvos vėliava apsiaustas Kryžių kalnelis alsavo susirinkusiųjų meile Lietuvai, pasididžiavimu šalies garbinga praeitimi ir pasiryžimu bet kokia kaina išsaugoti tai, ką dar turime ir tokia dvasia iškilmingai perduoti jaunimui.

Vienintelis Lietuvos karalius   

Pagrindinį pranešimą skaitė V.Valaitytė. Ji pasidžiaugė galimybe visiems kartu švęsti lietuviams labai svarbią datą. Pasak pranešėjos, ši diena kaip vienintelio Lietuvos karaliaus karūnavimo diena buvo įrašyta į Lietuvos istoriją. Todėl liepos 6-ąją viso pasaulio lietuviai jungiasi bendram tikslui – kartu giedoti Lietuvos himną ir ta pačia intencija pagerbti savo šalies karalių Mindaugą, dėka kurio pirmą kartą buvo paminėta Lietuva kaip valstybė.  

Savo kalboje LB valdybos pirmininkė trumpai ir aiškiai apžvelgė to laikmečio įvykius Lietuvoje. 1251 metų kovo mėnesį (data spėjama, - aut., past.) Mindaugas, jo žmona Morta, du jų sūnūs – Ruklis ir Rupeikis, ir daugelis karių buvo pakrikštyti valdovui priėmus krikštą. Todėl kai kurių istorikų nuomone, 1251 metai laikomi krikšto Lietuvoje pradžia. Po krikšto priėmimo Mindaugas Vilniuje pastatė pirmąją katedrą, kurios liekanų surasta Vilniaus Katedros požemiuose.  

1253 metų liepos 6 dieną Mindaugas ir jo žmona Morta buvo karūnuoti. Iškilmės vyko Vilniuje jo pastatytoje mūrinėje Katedroje. Lietuvos karaliui ir karalienei karūnas nukaldino Rygoje, o į karūnavimo ceremoniją regalijas atvežė Livonijos ordino magistras. Popiežiaus Inocento Ketvirtojo įsakymu, karūnavimą atliko Kulmo vyskupas Heidenreikas. Taip Mindaugas su žmona Morta tapo pirmaisiais ir vieninteliais Lietuvos valstybės karaliais. O įsakymą karūnuoti davęs popiežius Mindaugą pavadino ne tik valstybės, bet ir krikščionių karaliumi.

Lietuvos istorijoje dėl savo sumanumo politikoje,  karalius Mindaugas buvo vadinamas Išmintinguoju. Pasak istorikų, vienas iš svarbesnių jo nuopelnų – sugebėjimas įveikti priešus krašto viduje, niekais pavertęs kryžiuočių planus.

Lietuvos istorijos tyrėjų teigimu, karaliaus Mindaugo krikščionybės priėmimas ir jo karūnavimas atvėrė kelią valstybės integravimuisi į krikščionišką Europą ir buvo svarbus tarptautiniams šalies santykiams su užsienio valstybėmis.

Deja, Mindaugas karaliavo neilgai – 1263 metų rudenį jis kartu su savo sūnumis, karaliaus įpėdiniais, buvo nužudytas. Po Mindaugo nužudymo vėl atgijo pagonybė, bet pasėtas krikščionybės grūdas išaugo, išbujojo ir klesti iki šių dienų.

Apžvelgiant karaliaus Mindaugo valdymo metus, būtina pažymėti, kad tuo metu Lietuvos valstybė sukūrė patvarų politinį junginį, kuriame subrendo, įsišaknijo ir išaugo Lietuvos Nepriklausomybė idėja. Brendo ilgai, kol 1918 m vasario 16 dieną lietuviai patriotai šią žinią paskelbė pasauliui. 1990-aisiais kovo 11-ąją vėl pakilo ir dar kartą paskelbė pasauliui apie Nepriklausomą Lietuvą. 1990-ųjų spalio 25-ąją vieninga, nepalaužiama lietuvių tauta pasiekė, kad liepos 6-oji būtų pripažinta ir paskelbta Lietuvos Valstybės diena. Ta proga prieš 13 metų buvo sutarta solidariai su pasaulyje išsisklaidžiusiais lietuviais giedoti Lietuvos himną.

Lemonte skambėjo Lietuvos himnas   

Po turiningo LB valdybos pirmininkės V. Valaitytės pranešimo, valdybos narė Janina Sučylienė perskaitė savo kūrybos eilėraštį „Vienybė“, žadinantį tautą ir kviečiantį vienytis prieš šių dienų pasaulio genocidą, kuriam įsisiautėjus Lietuvos gali ir nelikti...

Lietuvių susibūrimas gražiausioje ir brangiausioje išeivijos tautiečiams vietoje buvo vainikuotas Mindaugo karūnavimo – Valstybės dienos progai skirtu Lietuvos himnu – tautine giesme.

Kiekvienas giedojo iš širdies gelmių, negalvodami apie savo muzikalumą, klausą – visiems buvo svarbu įsilieti į bendrą pasaulio lietuvių vienybės giesmę ir dar kartą parodyti pasauliui, kad mes, lietuviai, esame kartu, kad mes stiprūs vienybėje!

PL Lemonto valdybos atstovė spaudai Janina Sučylienė