Pasaulyje yra daug įdomių ir keistų vietų. Viena jų – šešių kvartalų ilgio ir šešių kvartalų pločio zona Sietlo centre, pavadinta CHAZ, kurią yra užėmusi grupė radikalių kairiųjų, anarchistų ir gatvės žmonių. Visuomenės nusistatymas prieš Konfederaciją menančias statulas byloja, kad dauguma žmonių atsiskyrimą laiko valstybės išdavyste, tačiau būtent atsiskyrimas nuo likusios šalies yra šios „autonominės zonos“ pagrindas. Ant ją supančių barikadų kaba užrašai „Liaudies nuosavybė“ ir „JAV teritorijos pabaiga“.
30-metis menininkas Solomonas Simone’as, slapyvardžiu Raz, tikina esąs savotiškas 300-400 šios zonos gyventojų lyderis, tačiau nežinia, kiek šis titulas yra oficialus.
Ši autonominė zona turi įvairių simpatikų ir rėmėjų. „New York Times“ apibūdino ją „rasinio teisingumo tėvyne“. Liberalių pažiūrų tinklaraštininkas Steve’as Leslie apie ją rašo: „Čia nėra jokios vidinės valdžios. Ši vieta, ko gero, labiausiai primena laisvąjį Kristianijos miestą – komuną viename Danijos sostinės Kopenhagos rajone.“
Kristianija buvo įkurta 1971 metais, kai valkataujantys hipiai apsigyveno nenaudojamoje 19 akrų karinėje bazėje Kopenhagoje ir paskelbė nepriklausomybę. Nors šis miestas išgyveno įvairių pokyčių, jis vis dar egzistuoja ir kitais metais švęs savo 50-ąjį jubiliejų. Tai buvo – ir tebėra – labai įdomus eksperimentas. Tačiau neskubėkime CHAZ lyginti su Kristianija, gyvenančią „individualios atsakomybės ir bendruomeninės harmonijos“ pagrindais. Štai pagrindiniai naujai „atsiskyrusios“ CHAZ teritorijos skirtumai nuo Kristianijos.
Pirmas. Kristianija buvo įkurta, kai valkataujantys žmonės apsigyveno apleistoje karinėje bazėje, kurią Danijos valdžia turėjo parduoti ar kažkaip kitaip panaudoti prieš daug metų. Proceso metu nenukentėjo jokie verslai, kurie būtų atskirti nuo likusios miesto dalies, ir niekas nebuvo priverstas finansiškai remti minėtų benamių.
Tuo tarpu CHAZ buvo įkurta po 10 dienų trukusios protestuotojų ir policijos akistatos, kuri baigėsi tuo, kad policija apleido savo nuovadą, kurią tuomet užėmė riaušininkų gauja. Pasak Sietlo policijos vadės Carmen Best, pasitraukiant buvo siekiama „deeskaluoti situaciją“.
Pasak Sietlo radijo stoties KVI programų vedėjo Johno Carlsono, tai tik naujausia iš visų miesto lyderių kapituliacijų. „Jie leido visame mieste įsišaknyti benamių stovyklavietėms ir smulkiam nusikalstamumui. CHAZ užėmę žmonės žinojo, kad nesulauks atsako ir pasekmių, kad ir ką darytų.“
Iš tiesų, vieno buvusio Sietlo mero administracijos pareigūno ataskaita rodo, kad vos 100 „produktyvių pažeidėjų“ iš benamių tarpo yra atsakingi už daugiau nei 3 500 nusikaltimų mieste. Neretai jie buvo paleidžiami iš kalėjimo tą pačią dieną, kai buvo į jį uždaryti.
Antra. Kristianijos įkūrėjai buvo vedini ganėtinai racionalių reikalavimų: be kitų dalykų jie norėjo prieinamų būstų, didelio jogos ir meditacijos centro bei galimybės pirkti marihuaną nebijant policijos. CHAZ okupantai pateikė 30 reikalavimų, kurie privalo būti pritaikyti visam Sietlui, sąrašą. Tarp reikalavimų yra: policijos departamento ir teisingumo sistemos panaikinimas; iš naujo surengti teismą visiems ne baltosios rasės žmonėms, kalintiems už smurtinius nusikaltimus; juodaodžių gydymu gali užsiimti tik juodaodžiai gydytojai ir medicinos seserys. Kitaip tariant – segregacijos sugrąžinimas.
Trečia. Esminė Kristianijos idėja buvo tolerancija. Ilgainiui, toji tolerancija nužengė per toli, kai čia buvo pradėta prekiauti ir sunkiosiomis narkotinėmis medžiagomis (vėliau uždrausta). 2016 metais ryšių su hašišo prekyba turintis 22 metų vyras šaunamuoju ginklu sužeidė tris žmones, įskaitant du policijos pareigūnus. Po šaudynių, Kristianijos gyventojai išardė visas narkotikų prekyvietes.
Kol kas neaišku, kiek tolerantiška bus CHAZ teritorija. Sietlo merė Jenny Durkan parūpino nešiojamus tualetus ir kitus patogumus. Ji tikino neskubanti perimti šios teritorijos, kurios užėmimą palygino su „kvartalo vakarėliu“, pareiškusi, kad miestas gali išgyventi „meilės vasarą“.
Tačiau iki dantų apsiginklavę CHAZ gynėjai užbarikadavo įvažiavimą į teritoriją ne tik policijai, bet ir visiems automobiliams. Protestuotojai prieš policijos brutalumą patys jau suspėjo pademonstruoti tą patį prieš nelaimėlį, bepiešiantį „netinkamą“ grafitį, o kažkas už „netinkamą ideologiją“ iš teritorijos jau buvo deportuotas.
Kristianija ilgainiui pavirto į viduriniosios klasės nonkonformistų enklavą. 2012 metais valdžia pasiūlė paskolas, leidžiančias gyventojams pigiau išsipirkti būstus. Dabar jie moka nuomą paskoloms padengti, o taip pat komunalinius mokesčius už vandenį, elektrą ir nuotekų tvarkymą. Kristianijos gyventojai dabar turi daugiausiai saugumo per visą šios vietovės gyvavimo laikotarpį, nepaisant to, kad nemažai idealistų ir keliautojų gaili, kad ši „socializmo utopija“ pasidavė gentrifikacijai.
Nežinia, kokia ateitis laukia CHAZ. Mažai tikėtina, kad žiniasklaidai viską stebint per padidinamąjį stiklą Sietlo policija atkartotų savo kolegų iš Niujorko strategiją, kai šie 2011 metais išvalė Zuccotti Parką nuo du mėnesius jį užėmusių „Occupy Wallstreet“ protestuotojų. Tąkart buvo areštuota apie 200 žmonių.
Na, o kol kas miestas galėtų bent jau nutraukti diplomatinius ryšius su CHAZ ir nustoti juos skatinti ir remti. Ilgainiui, vietos verslams pasidavus ir išvykus, dauguma ten susibūrusių „gatvinių“ irgi išsivaikščios.
Žinoma, yra tikimybė, kad CHAZ kažkaip išgyvens ir taps realybe. Kristianija dabar yra vienas populiariausių turistų traukos taškų Kopenhagoje. Tačiau retas čia užsibūna ilgiau nei porą valandų, kai paaiškėja, kad ten nėra nieko tokio ypatingo.
