Šią savaitę Lietuva 27-ąjį kartą minės tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną.
Penktadienio, sausio 12-osios, rytą Lietuvos žmonės kviečiami dalyvauti pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“, kurios simbolis – žvakė, simbolizuojanti gyvybę, šviesą, teisingumą, atmintį ir vienybę. Užgesinkime šviesas ir visuose languose dešimčiai minučių uždekime vienybės ir atminimo žvakutes, pagerbdami 1991 m. žuvusiuosius už Lietuvos laisvę.
Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kviečia ir užsienio lietuvių organizacijas, lituanistines mokyklas, kitas lietuviškas įstaigas bei visus geros valios žmones paminėti prieš dvidešimt septynerius metus pasiektą pilietinę pergalę prieš agresorių ir prisijungti prie pilietinės iniciatyvos. Sausio 12 d., kad ir kur šiuo metu begyventumėte, languose uždekite vienybės ir atminimo žvakutes. Jei tuo metu prisijungti prie akcijos negalite, žvakę uždekite bet kuriuo kitu Jūsų organizacijai, mokyklai patogiu metu sausio 13 arba 14 d.
Pilietinė iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ – vienuoliktą kartą Lietuvoje organizuojama akcija. Pirmą kartą 2008 m. surengtą akciją organizavo apie 100 mokyklų, o 2017-aisiais prie iniciatyvos prisijungė jau daugiau nei 1 700 organizacijų ir institucijų ne tik mūsų valstybėje, bet ir LR ambasados užsienyje.
Organizatorių teigimu, Laisvės gynėjų dienos minėjimas įgauna ypatingą prasmę ir reikšmę dabartinėje geopolitinėje situacijoje. Prieš 27 metus Lietuva nebuvo NATO ir ES nare, mūsų teritorijoje vis dar šeimininkavo okupacinė kariuomenė, tačiau vieninga ir laisvės trokštanti tauta tomis dienomis apgynė Lietuvos nepriklausomybę ir pasipriešino agresoriui. Kaip teigia akcijos rengėjai, ir šiandien pilietiškumas ir visuotinis pasiryžimas ginti savo šalį yra kertinis potencialų agresorių atgrasantis veiksnys.
Taip pat sausio 12-osios rytą Seimo Laisvės gynėjų galerijoje rengiama Laisvės gynėjų rikiuotė. Vėliau Laisvės gynėjai susitiks Seimo Kovo 11-osios Akto salėje. Tos dienos pavakarę ir iki pat vėlaus vakaro Seimo Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijos bus atviros lankytojams. O greta Seimo rūmų esančioje Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje nuo vidudienio iki vakaro vyks Neatlygintinos kraujo donorystės akcija Laisvės gynėjų atminimui.
Vakare Atminimo laužai suliepsnos prie Vilniaus televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos pastato, Nepriklausomybės aikštėje. Prie Atminimo laužo Nepriklausomybės aikštėje vyks Sąjūdžio valanda, sostinės Šv. Jonų bažnyčioje - koncertas „In memoriam“. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje susitiks parlamento gynėjai.
Pagrindinės Laisvės gynėjų minėjimo dienos, sausio 13-osios, rytą sostinės Nepriklausomybės aikštėje bus dedama gėlių prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“.
Laisvės gynėjų atminimas bus pagerbtas ir iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seimo Kovo 11-osios Akto salėje. Posėdžio metu bus teikiama Laisvės premija.
Vidudienį Nepriklausomybės aikštėje vyks Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija.
Po šios ceremonijos Sausio 13-osios aukos bus pagerbtos Antakalnio kapinėse. Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai pagerbs Laisvės gynėjus, palaidotus Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio, Vilniaus kapinėse.
Popietę Seimo Konstitucijos salėje Seimo vadovybė ir Vyriausybės nariai susitiks su žuvusiųjų artimaisiais ir nukentėjusiaisiais nuo sovietų agresijos 1991 m. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsis neatlygintinos kraujo donorystės akcija Laisvės gynėjų atminimui. Pavakarę bus laikomos šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Laisvės gynėjų diena taip pat bus paminėta atvirų durų dienų programa Genocido aukų muziejuje ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse.
Bandydama nuversti teisėtai išrinktą ir nepriklausomos valstybės atkūrimą paskelbusią Lietuvos valdžią sovietų kariuomenė 1991 m. sausio 13-osios naktį Vilniuje ginkluota jėga užėmė Televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą. Sovietų kariuomenė tuomet neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų, kuriuos saugojo dešimtys tūkstančių žmonių. Tačiau prie Televizijos bokšto nebuvo išvengta aukų, - desantininkams pradėjus su karine technika važinėti po minią ir šaudyti į beginklius žmones, žuvo 14 ir buvo sužeisti daugiau nei tūkstantis laisvės gynėjų.
LR Seimo informacija
