Antradienį Didžiosios Britanijos vyriausybė pralaimėjo bylą Aukščiausiame teisme, sprendusiame, ar ji gali pradėti vykdyti 50-ąjį ES konstitucijos straipsnį, apibrėžiantį išstojimo procesą, nepasikonsultavusi su šalies parlamentu. Tačiau vyriausybė laimėjo sprendžiant kitą klausimą – ar privalo taip pat gauti pritarimą dėl išstojimo plano iš atskirų įstatymų leidėjų asamblėjų Škotijoje, Velse, bei Šiaurės Airijoje, kas būtų dar labiau apsunkinę šalies išstojimo kelią.
Iš arčiau pažvelkime, kas toliau taip vadinamo „Brexit“ kelyje laukia Britanijos premjerės Theresos May.
Kas nutiko Aukščiausiame teisme?
Daugumos sprendimu (8-3), Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo teismo teisėjai patvirtino ankstesnį žemesnės instancijos teismo sprendimą, jog parlamentas privalo patvirtinti 50-ojo straipsnio inicijavimą prieš vyriausybei pradedant išstojimo procesą. Tuo tarpu nuosprendis apeiti asamblėjas buvo priimtas vienbalsiai.
„Nors teismo sprendimas suteikė šiokio tokio aiškumo dėl žingsnių, reikalingų, kad įvyktų „Brexit“, būsimos karštos diskusijos su parlamentu ir potencialios komplikacijos gali sukurti naują neužtikrintumo sluoksnį, savo ruožtu galintį susilpninti svarą“, - rašo Lukmanas Otunuga, FXTM tyrimų analitikas.
Parlamentinis bilis – jau greitai
May vyriausybė pristatys „aiškų“ įstatymo projektą jau „artimiausiomis dienomis“, antradienį sakė ministras Britanijos išstojimo iš ES reikalams Davidas Davisas.
Abu parlamento rūmai dalyvaus diskusijose dėl šio projekto, o tada už jį balsuos. Jeigu jis bus priimtas ir Bendruomenių rūmuose, ir Lordų rūmuose, tai suteiks vyriausybei teisinę galią inicijuoti 50-ąjį straipsnį.
Manoma, kad pats įstatymo bilis bus trumpas – galbūt vos vienos eilutės ilgio – kad dėl jo būtų galima balsuoti kaip įmanoma greičiau. Jis taip pat bus svarstomas skubos tvarka. Pirminis balsavimas gali būti surengtas jau kitą savaitę, o visas bilio priėmimo parlamente procesas gali užtrukti porą savaičių, praneša BBC.
Tačiau kai įstatymo projektas bus priimtas, įstatymų leidėjai galės siūlyti pataisas, kad jį pakeistų, o tai gali prailginti procesą. Keli parlamentarai taip pat paragino vyriausybę kuo greičiau publikuoti taip vadinamus „baltuosius popierius“ – vyriausybės politikos dokumentą, apibrėžiantį būsimąjį aktą ir „Brexit“ strategiją. May teigimu, šis dokumentas bus publikuojamas, bet datos ji kol kas nenurodė.
Siaura laiko juosta
Vyriausybė yra pasiryžusi laikytis savo plano ir iki kovo pabaigos inicijuoti 50-ąjį straipsnį, kuris informuotų ES apie Britanijos intencijas palikti Bendriją.
„Ši laiko juosta suteikė vertingo užtikrintumo JK piliečiams ir verslams, bei visai Europai“, - Bendruomenių rūmams sakė ministras „Brexit“ reikalams Davisas.
Vasario 9 dieną Bendruomenių rūmai užbaigia sesiją, ir į darbą sugrįš tik vasario 20 d. Na, o kovo 4 dieną rinkėjai Šiaurės Airijoje eis prie balsadėžių rinkti naujos asamblėjos. Šie faktoriai gali tapti potencialia kliūtimi ministrės pirmininkės darbotvarkėje.
JK vyriausybės laukia ir kitas išbandymas – kai 50-asis straipsnis bus inicijuotas, ji turės tik dvejus metus, kad užbaigtų išstojimo procesą. May yra sakiusi, kad norėtų išstojimą užbaigti iki 2019 m. kovo.
Proceso eigoje privalo būti užbaigti visi šie žingsniai: surengtos diskusijos dėl JK išstojimo su likusiomis ES šalimis-narėmis; pradėtos derybos tarp JK ir kitų šalių; pirminis išstojimo planas turi būti pateiktas 27 Europos Tarybos lyderiams; įvykdytas balsavimas 20 atskirų šalių parlamentuose; bei paruošta Europos Parlamento ratifikacija.
Be to, May gali turėti dar mažiau laiko užbaigti išstojimo procesą. Michelis Barnieras, Europos Komisijos vyriausiasis „Brexit“ derybininkas, praėjusiais metais sakė, kad susitarimas privalo būti užbaigtas per 18 mėnesių laikotarpį. Jeigu bus laikomasi šio termino, tuomet Britanijos išstojimas iš ES turėtų būti užbaigtas iki 2018 m. spalio.
