Naujausiais skaičiavimais šiuo metu nuo 20 iki 28 milijonų būstus nuomojančių amerikiečių yra atsidūrę ant iškeldinimo ribos. Reikalas tas, kad valdžia juos paliko likimo valiai. Ir jau ne pirmą kartą.
Dar prieš visą COVID-19 chaosą Amerika išgyveno vieną didžiausių pastarojo šimtmečio būsto krizių. Junginio Harvardo būstų tyrimo centro duomenimis, 20.5 milijono šeimų sunkiai rasdavo lėšų nuomai ir tik 1 iš 4 reikalavimus atitinkančių nuomininkų gaudavo finansinę paramą. Federalinės paramos nuomininkams trūkumas ir 4 milijonais vienetų susitraukusi socialinių būstų pasiūla reiškia, kad vis daugiau žmonių gresia iškeldinimas. Prinstono universiteto Iškeldinimų laboratorijos duomenimis, 2016 metais, kai nedarbo lygis buvo 4.7 procento, kiekvieną minutę buvo užfiksuojami 4 iškeldinimai. Šiandien nedarbo lygis yra beveik tris kartus didesnis.
Nors daugelis valstijų paskubomis įvedė laikinus iškeldinimų moratoriumus (sustabdymus), o federalinė valdžia dalinai iškeldinimus uždraudė, sustabdymų laikotarpiai sparčiai eina į pabaigą. Tačiau laikinų priemonių nepakanka: norint apsaugoti milijonus šeimų, kurios vis giliau klimpsta į neapmokėtos nuomos skolas ir nuomotojus, kurie gyvena iš surenkamos nuomos, reikalingi ilgalaikiai sprendimai.
Kalifornijos universiteto Berkeley Terner būstų inovacijų centro tyrėjai apskaičiavo, kad 50 milijonų nuomininkų gyvena namų ūkiuose, kuriuose dėl COVID-19 buvo netekta darbo ar pajamų, o beveik 40 procentų atvejų tai yra mažiausias pajamas gaunantys namų ūkiai. Finansinės paramos poreikis šiandien yra kaip niekada aukštas: kasdien finansinės pagalbos būsto nuomai kreipiasi 92 procentais daugiau pareiškėjų, o kai kuriose valstijose paramos maistu prašymų skaičius išaugo 2000 procentų. Hjustone $15 milijonų paramos nuomininkams fondas išseko per 90 minučių nuo atidarymo. Desperatiškoje padėtyje atsidūrę nuomininkai ima paskolas ir kreditus, kad ik išlaikytų stogą virš galvos. Nenuostabu, kad apklausos rodo, jog daugiau nei 31 procentas nuomininkų nėra tikri,ar kitą mėnesį išgalės susimokėti nuomą.
Tad nenuostabu, kad visoje šalyje vis labiau plinta „Nuomos panaikinimo“ („Cancel the Rent“) judėjimas ir protestai prieš iškeldinimus, tačiau įstatymų leidėjai kol kas į juos nereaguoja (viena išimtis – Itaka, Niujorko valstija).
Vyriausybei rimtai neįsikišus, Jungtinių Valstijų laukia iškeldinimų banga, neabejotinai palaidosianti ištisas bendruomenes. Pandemijai iki galo nepasitraukiant, vis daugiau šeimų ant savo durų pamatys pranešimus apie iškeldinimus, šerifai bus priversti juos įgyvendinti, o vaikai stebės, kaip visi jų daiktai guli krūvoje ant šaligatvio ar yra užrakinami saugojimo sandėlyje. Iškeldinimas yra siaubinga patirtis, ridenimasis į pakalnę, be kopėčių užlipti į viršų.
Nuomininkų negandos tikėtinai paaštrės vasarą, kai išseks specialiai pandemijos laikui skirtos bedarbių išmokos ir atsidarys teismai. Šiaurės Karolinoje teismuose užsilaikė tūkstančiai iškeldinimo bylų. Mičigano valstijos teismo administracijos skaičiavimais, nuomotojai gali pateikti prašymus dėl daugiau nei 75 000 nuomininkų iškeldinimo kai atsidarys teismai. Kitose valstijose, pavyzdžiui Minesotoje ir Rod Ailande, būstų savininkai nelaukia iškeldinimų moratoriumų pabaigos ir ėmėsi nelegalių iškeldinimų pakeisdami spynas, išimdami duris iš rėmų bei imdamiesi kitų ne visai teisiškų priemonių iškeldinti savo nuomininkus. Kitur teismai pasitelkia Zoom vaizdo pokalbius iškeldinimo byloms svarstyti.
Tačiau nuomininkai yra ne vieninteliai, kurie smarkiai nukentėjo nuo krizės. Valstijos, miestai, mokyklos ir nuomotojai kenčia kartu su jais. Kai nuomininkai nebemoka nuomos, nebemokami nekilnojamojo turto nuosavybės mokesčiai ir hipotekos įmokos, nebetvarkomi pastatai ir nemokami darbuotojų atlyginimai. Mažėjančios pajamos iš nuomos skaudžiausiai atsilieps smulkiems nuomotojams, kurie, kaip ir nuomininkai, neturi pakankamai santaupų, kad išgyventų pandemiją.
Šis neužtikrintumas brangiai kainuoja ne tik nuomininkų šeimoms, bet ir visuomenei. Iškeldinti nuomininkai yra įtraukiami į juoduosius sąrašus nuomos rinkoje – net ir tais atvejais, jei jie savo iškeldinimo bylas laimi. Iškeldinimas skaudžiai atsiliepia kredito istorijai. Iškeldinimas beveik visada reiškia persikėlimą į prastesnį ir skurdesnį rajoną, kuriame daugiau nusikalstamumo. Iškeldinimas atsiliepia suaugusiųjų ir vaikų sveikatai, nukenčia suaugusiųjų įsidarbinimo galimybės, vaikų akademiniai pasiekimai ir net galimybės lankyti mokyklą. Kartais iškeldinimas baigiasi trumpalaike ar ilgalaike benamyste, padidėjusiu mirtingumu, savižudiškomis tendencijomis ir kitomis problemomis. Visos šios pasekmės bendruomenėms ir mokesčių mokėtojams rezultate kainuoja brangiau nei tiesiog išspręsti pačią būsto prieinamumo problemą.
Tačiau HEROES Act — įstatymo projektas, kurį remia tiek kovotojai už prieinamą būstą, tek nekilnojamojo turto savininkų organizacijos, ir kuris suteiktų per $100 milijardų paramos nuomos mokesčiams, pratęstų nacionalinį iškeldinimo moratoriumą ir pratęsti nedarbo išmokų mokėjimą iki sausio — tiesiog guli nepajudintas ant Senato daugumos lyderio Mitcho McConnello stalo.
