Rugsėjį, šeimų gyvenimo ritmui sugrįžus į įprastas vėžes, mažiau laiko lieka artimiausiems žmonėms. Dalis mūsų jiems neskiria net valandos per savaitę. Namuose pritrūksta laiko pokalbiams ir su vaikais, ir su suaugusiais šeimos nariais. Psichologai įspėja – mes per mažai ir per retai bendraujame vieni su kitais.
„Kuo daugiau bendraujame, tuo esame laimingesni. Tačiau net ir su saviškiais susitinkame gana retai. Su artimiausiais žmonėmis mes neatviraujame, neturime tokios tradicijos, nes jaučiamės nesaugiai. O būtent atvirumas kitam žmogui yra svarbiausia sąlyga tikram žmogiškam ryšiui atsirasti. Mes norime būti reikalingi, norime, kad kažkam iš artimųjų rūpėtume, norime pasitikėjimo – tik taip galime jaustis saugūs. Ypač tai svarbu vaikams“, – sakė „Žmogaus studijų centro“ vadovas psichologijos mokslų daktaras Gintaras Chomentauskas.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 26 proc. respondentų su artimaisiais namuose beveik nebendrauja – sako tam skiriantys iki valandos per savaitę. Penktadalis apklaustųjų namiškiams skiria apie 2-3 val. per savaitę. Tuo tarpu nemaža dalis, 34 proc. apklaustųjų, randa daugiau laiko artimiesiems – kartu praleidžia nuo pusdienio iki dviejų ir daugiau dienų per savaitę. Tiesa, tyrimas parodė, kad 10 proc. respondentų neturi kam skirti laiko, nes gyvena vieni.
Daugiau laiko su artimaisiais praleidžia 26-55 metų respondentai ir miestų gyventojai. Išsilavinimas taip pat turi įtakos bendravimui – ilgiau su namiškiais bendrauja aukštesnio išsilavinimo gyventojai.
Daugiau dėmesio vaikams
Tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, nuomonės tyrimas („Mažųjų ekspertų mokyklos“ apklausa) parodė, kad pusė tėvų didžiausią savo laisvo laiko dalį skiria buities darbams, o 21 proc. įvardija, kad savo laisvą nuo darbo laiką pirmiausia skiria vaikams. Kita vertus, absoliuti tėvų dauguma (iki 90proc.) pripažįsta, kad būtent tėvų pavyzdys, auklėjimas ir ugdymas šeimoje lemia vaiko pasiekimus, jo asmenybės formavimąsi.
„Matome pozityvią tendenciją – jaunesni žmonės daugiau laiko skiria bendravimui. Jie kuria kitokią kultūrą ir savo namuose – čia daugiau dėmesio artimiausiems žmonėms, vaikams. Mažieji auga matydami tėvų pavyzdį. Šeimoje, kur vaikams skiriama daugiau laiko ir dėmesio, kuriama saugesnė gyvenimo atmosfera. O būtent emocinis Lietuvos žmonių saugumas yra viena svarbiausių problemų šiandienos visuomenėje“, – sako „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
Svarbu rasti laiko bendrauti
M.Jundulo teigimu, „Gjensidige“ atliekami tyrimai kalba apie bendravimo aspekto svarbą Lietuvos žmonių saugumui – artimi žmonės yra ne ką mažiau svarbūs už fizinį saugumą.
„Mes norime būti reikalingi, norime, kad kažkam iš artimųjų rūpėtume, norime pasitikėjimo – tik taip galime jaustis saugūs. Mūsų atliktų tyrimų duomenimis, 26 proc. Lietuvos gyventojų nerimauja, ar turės artimųjų arba giminaičių, kurie, esant reikalui, pasirūpintų jais“, – mano „Gjensidige“ vadovas.
Tiesa, jis pasidžiaugė apklausos rezultatais, kad net trečdalis visuomenės savo artimiausiems žmonėms skiria pakankamai savo laiko – su namiškiais jie praleidžia nuo pusdienio iki 2 dienų ir daugiau. Šis laikas skirtas bendroms veikloms, pokalbiams, išvykoms ir kitiems santykius palaikyti padedantiems užsiėmimams.
Pasak M. Jundulo, artimiausioje aplinkoje svarbu puoselėti įgūdžius bendrauti: rasti laiko artimiausiems žmonėms ir skirti jį nuoširdiems, atviriems pokalbiams.
Kuo daugiau artimų žmonių, tuo saugesni jaučiamės
Lietuvos visuomenės tendencijas analizuojančio psichoterapeuto G. Chomentausko teigimu, net artimiausioje aplinkoje mes gana menkai palaikome artimus santykius, nes turime mažai įgūdžių bendrauti ir įsileisti kitus žmones į savo gyvenimą.
„Galime paklausti savęs, kada paskutinį kartą surengėme pasisėdėjimą su kaimynais? Kada sukvietėme draugus be jokios progos, tik tam, kad pabendrautume? Iš tiesų labai saugome savo artimą teritoriją ir privatų gyvenimą, labai atsargiai ten ką nors įsileidžiame, kiti žmonės mums atrodo svetimi. Jaučiamės nesaugūs su kitais žmonėmis, todėl sunkiai atsiveriame ir nuoširdesniems santykiams – su kaimynais, su draugais, su giminėmis, su nepažįstamais žmonėmis“, – vardija G. Chomentauskas.
Anot G. Chomentausko, vienas iš būdų prognozuoti ir įvertinti žmogaus emocinės gerovės jausmą yra susijęs su skaičiumi, nusakančiu, kaip dažnai žmogus randa laiko pasikalbėti su kitais žmonėmis.
Jo teigimu, kuo daugiau dalinamės savo emocijomis ir mintimis, tuo daugiau sulaukiame atgalinio ryšio iš kitų žmonių, taigi turime daugiau ir tvirtesnių santykių savo aplinkoje.
