Lapkričio 8 d., sekmadienį, 12:30 val. p. p. Lemonte, Pasaulio Lietuvių Centre, Lietuvių dailės muziejuje vyks Lituanistikos tyrimo ir studijų centro popietė „JAV lietuvių muzikinės veiklos istorija“. Bus pristatoma Klaipėdos universiteto dėstytojos prof. dr. D. Petrauskaitės knyga „Lietuvių muzikinė kultūra Jungtinėse Amerikos Valstijose 1870-1990“, dalyvaus knygos autorė, knygą pristatys muzikas Alvydas Vasaitis. Muzikinėje programoje dalyvaus „Dainavos“ ansamblio vyrų vienetas, Rūta Pakštaitė-Cole ir Mindaugas Razumas. Renginį remia Lietuvių Fondas.
Prof. dr. D. Petrauskaitės daugiau kaip 1 000 puslapių apimties knygoje pateikiama lietuvių muzikinė kultūra JAV tautinės tapatybės kontekste, analizuojant muzikos transformacijų bei emigrantų savivokos dinamiką, parodant muzikos istoriją kaip tapatybių kaitos atspindį bei atskleidžiant tautiškumo ir meninės raiškos sąveiką.
Leidinyje pateikiama daug įdomių muzikinio gyvenimo faktų, pradedant XIX a. pabaiga, kai lietuviai masiškai pradėjo keliauti į Ameriką. Autorė vaizdžiai perteikia jų pavojingas keliones, kai reikėjo slapstytis nuo carinės Rusijos imperijos žandarų, saugotis atšiaurių vokiečių, patirti daug vargų plaukiant per Atlantą ir drebėti Ašarų saloje (Ellis Island), bijant, kad gali būti neįleisti į JAV.
Knygoje nemažai vietos skirta iškiliausiems lietuvių muzikams – Stasiui Šimkui, besisielojusiam dėl vargstančios Lietuvos ir rinkusiam aukas nukentėjusiems nuo Pirmojo pasaulinio karo šelpti; Mikui Petrauskui, kuris gražiausius savo gyvenimo metus praleido Amerikoje ir daugiausia jai pasitarnavo, o paskui pačių Amerikos lietuvių vos ne per prievartą buvo pasiųstas į Lietuvą; Antanui Vanagaičiui, per dainą ir juokus bandžiusiam išsaugoti lietuvių tautinę tapatybę; Juozui Žilevičiui – pirmosios lietuviškos simfonijos autoriui, Amerikoje būrusiam chorus, surengusiam tarpukaryje visuotinę lietuvių dainų šventę ir savo archyve kaupusiam lietuvišką muzikinį paveldą. Skaitytojas gali sužinoti ir apie talentingą lietuvių pianistą bei kompozitorių Vytautą Bacevičių, įsipainiojusį į komunistų tinklus, ir apie kitas lietuviškos kilmės meno žvaigždes, koncertavusias garsiausiose JAV scenose. Viename knygos skyriuje yra aprašomos tarpukario metų Amerikos lietuvių kelionės į Lietuvą, kitame – jau sovietmečio menininkų apsilankymai JAV.
Visa knyga stengtasi nuosekliai apžvelgti daugiau nei šimtmetį trukusį (1870–1990) lietuvių muzikinį gyvenimą – pradedant pavieniais atlikėjais, chorais ir baigiant stambaus masto renginiais, parodant, kaip lietuviai dainuodami, grodami, vaidindami ir kurdami prisidėjo puoselėjant išeivijoje lietuvybę, atkuriant ir stiprinant nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Kaip rašoma knygos įvade, „jei skaitytojai egzilio muzikinę veiklą suvoks kaip neatsiejamą lietuvių kultūrinio paveldo dalį, kaip laisvo varpo gausmą, garsiausiai skambėjusį kilus pavojui tėvynei, jei ją įvertins, anot poeto Stasio Santvaro, „kaip dar vieną saiką gėrybių, atiduotų savo tautos žmonėms“, autorė savo tikslą bus pasiekusi“.
Tad kviečiame visus lietuviškos muzikos kūrėjus, atlikėjus ir mylėtojus į mūsų popietę, jos metu turėsite progą išgirsti iš pačios autorės prof. dr. D. Petrauskaitės lūpų apie šią monografiją, kuri, anot muziko A. Vasaičio, puikiai atspindi XIX a. pabaigos.–XX a. JAV lietuvių kultūrinio gyvenimo reikšmingiausius įvykius ir išsamiai pasakoja apie šio laikotarpio iškiliausias išeivijos muzikinio pasaulio asmenybes.
***
Knygos autorė prof. dr. D. Petrauskaitė gimė 1952 m. Vilniuje. Baigė J. Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą, studijavo muzikos istoriją Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos Muzikos ir teatro akademija). Dirbo Lietuvos televizijoje muzikos redaktore, nuo 1980 m. dirba Klaipėdos universiteto Menų fakultete. 1994 m. suteiktas pedagoginis docentės vardas, nuo 2005 m. – profesorė, nuo 2001 m. – Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Muzikologijos instituto direktorė.
1993 m. apsigynė socialinių mokslų srities edukologijos krypties daktaro disertaciją, 1987 m. kaip muzikologė priimta į Lietuvos kompozitorių sąjungą. Keletą kartų stažavosi LTSC esančiame J. Žilevičiaus ir J. Kreivėno lietuvių muzikologijos archyve ir Putnamo „Alkos” archyve. 2004-2009 m. skaitė paskaitas pagal Erasmus mobilumo programą Vokietijos, Ispanijos, Šveicarijos, Čekijos, Turkijos universitetuose, Ispanijos, Turkijos, Olandijos, Austrijos konservatorijose. 2005 m. parengė tarptautinį Erasmus intensyvios programos (IP) projektą, laimėjusį Europos Komisijos finansavimą, vėliau vadovavo šiam projektui.
Dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose moksliniuose projektuose. 2009 m. parengė ir įgyvendino projektą „Vytauto Strolios biblioteka: sugrįžimas į Mažąją Lietuvą”, kurį finansavo JAV lietuvių organizacijos. Dalyvavo LMT visuotinės dotacijos projekte „Lietuvių muzikinė kultūra migracijų kontekstuose: tautinio tapatumo ir muzikinės raiškos sąveika (1870-1990)”, jį vykdant, parengė monografiją „Lietuvių muzikinė kultūra Jungtinėse Amerikos Valstijose 1870-1990. Tautinės tapatybės kontūrai”.
Yra paskelbusi apie 50 mokslinių straipsnių Lietuvoje ir JAV spaudoje, skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose, veda koncertus, publikuoja muzikos kritikos straipsnius Lietuvos periodinėje spaudoje, informacinio pobūdžio straipsnius „Mažosios Lietuvos enciklopedijoje” ir „Muzikos enciklopedijoje”. Yra tarptautinės draugijos „Association for the Advancment of Baltic Studies“ narė, Lietuvos katalikų mokslo akademijos narė, žurnalo „Kūrybos erdvės“ redakcinės kolegijos narė, Klaipėdos miesto Koncertų salės Meno tarybos pirmininkė (2007-2009). 2008-2010 m. - Lituanistinės duomenų bazės ekspertė, 2009-2010 m. - Lietuvos mokslo tarybos ekspertė. Už mokslinę veiklą muzikologė 1995 m. apdovanota Mažosios Lietuvos Fondo dr. Vydūno premija, 2005 m. - KLASCO premija.
LTSC informacija
