Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystės sutartis (TTIP) – didžiausias JAV ir Europos Sąjungos ekonominis susitarimas, dėl kurio vis dar yra deramasi – šią savaitę susidūrė su milžiniška kliūtimi. Ir ne Europoje, kur opozicija TTIP ir toliau auga, o Jungtinėse Valstijose, Kongresui užblokavus pasiūlymą, kuris būtų atrišęs prezidentui rankas skubiąja tvarka derėtis dėl sutarties sąlygų, kai ši vėliau šiais ar kitais metais pasieks Kongreso stalą.
Kas yra TTIP?
Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutarties tikslas yra sustiprinti ES ir JAV ekonomikas, pašalinant ar sumažinant prekybos ir užsienio investicijų barjerus. Prasidėjus deryboms, prezidentas Barackas Obama sakė, jog TTIP skatins „augimą ir sukurs naujas darbo vietas abejose Atlanto pusėse“. Ekonomikos politikos tyrimų centro (CEPR) Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad potenciali nauda ES siektų iki $134 mlrd. per metus, JAV – iki $107 mlrd. per metus. Keturių asmenų šeimai tai reikštų papildomus $622 per metus ES ir $748 per metus JAV. Atlyginimai taip pat padidėtų – 0,5 % ES ir kiek mažiau nei 0,4 % JAV. Tiesa, su tuo nesutinka kritikai – daugiau apie tai skaitykite toliau.
Kaip TTIP veiktų?
Panaikindama beveik visus tarifus (mokesčius importuojamoms prekėms) prekybai tarp JAV ir ES. Tačiau kritikai teigia, kad šie tarifai dauguma atveju ir taip yra palyginti žemi, nors ir yra tam tikrų išimčių, pavyzdžiui, ūkininkų užaugintų produktų ir tekstilės sektoriuose.
Kur kas didesnė numanoma nauda ateitų sumažinus taip vadinamus netarifinius barjerus. Abi pusės ypatingai didelę svarbą teikia prekybos skatinimui reglamentinio bendradarbiavimo būdu. Reglamentų atitikimas verslams kainuoja didelius pinigus. Eksportuoti savo gaminius norinti kompanija išleidžia daug lėšų, kad atitiktų visus reglamentinius reikalavimus tos šalies, kuriais parduoda savo prekes.
Europos Komisijos teigimu, prekybos taisyklės Europoje ir JAV dažnai siekia to paties vartotojų saugumo ir produkto kokybės lygio, bet skiriasi savo techninėmis detalėmis ir metodais užtikrinant, kad įmonių gaminiai atitiktų visas taisykles. Vienas sutarties tikslų yra sumažinti šią naštą verslui. Taigi, pagrindinė TTIP idėja yra ta, kad, sumažinus eksporto kainą, būtų paskatinta tarpusavio prekyba.
Kodėl TTIP yra tokia kontroversiška?
Reglamentai. Labiausiai baiminamasi dėl to, kad tai reikš žemesnius vartotojų ir aplinkos apsaugos bei darbo saugos standartus. 170 Europos visuomeninių organizacijų grupė išplatino savo pranešimą, kuriame teigia, jog toks TTIP įsivaizduojamas reglamentinis bendradarbiavimas reikš „standartų derinimo sumažėjimą“. Taip pat nerimaujama dėl to, kad TTIP gali sumenkinti vyriausybių teisę reguliuoti savo prekybą pagal viešuosius interesus ir suteikti korporacijoms neproporcingą įtaką naujiems reglamentams, ir, tokiu būdu, nėra demokratiška.
Ekonominė nauda. Dar kiti abejoja, ar TTIP apskritai bus ekonomiškai naudinga. Jeronimas Capaldo iš Tuftso universiteto JAV teigia, jog Europos Komisijos tyrimas daro nerealistiškas išvadas apie tai, kaip lengvai savo darbų netekę žmonės susiras naujas darbo vietas. Jis tvirtina, kad iš tiesų Europa nukentės ekonominės veiklos, atlyginimų ir vyriausybinio pelno atžvilgiais.
Investavimas. TTIP Investuotojų ir valstybės ginčų sureguliavimo (ISDS) skirsnis taip pat sulaukė labai didelio pasipriešinimo, kritikams teigiant, jog jis neskatins vyriausybių priimti verslo reglamentų remiantis visuomenės interesais, baiminantis, jog tai gali nuvesti į ištęstus mūšius teismo salėse bei milžiniškas išlaidas kompensacijoms. Galbūt garsiausias to pavyzdys yra tabako kompanijos „Philip Morris“ pateikti ieškiniai Urugvajui ir Australijai dėl naujų taisyklių jų produktų pakuotėms, siekiant sumažinti jų patrauklumą pirkėjams. Kol kas nebaigta nė viena šių bylų.
Kiek liko laiko?
Gruodžio mėnesį surengtame Europos lyderių susitikime buvo raginama pilną susitarimą pasirašyti iki 2015 m. pabaigos. Tai padaryti bus sudėtinga, turint omenyje technines problemas bei aršią opoziciją. Net ir pasirašius šią sutartį, ją dar turėtų patvirtinti JAV Kongresas, Europos prekybos ministrų dauguma ir Europos Parlamentas. Priklausomai nuo teisinio galutinio susitarimo statuso, gali būti, kad TTIP taip pat turės pritarti visos ES šalys-narės, o Prekybos komisarė Cecilia Malmstrom anksčiau yra sakiusi, kad tai tikriausiai bus būtina. Taigi, plano atidėliojimas ne tik galimas, bet ir greičiausiai labai tikėtinas.
