Praėjusios savaitės prezidento kalba, pristatyta Northwestern universitete, pateko į žiniasklaidos akiratį dėl įvairių priežasčių, tačiau labiausiai – dėl jo pastangų užtikrinti, kad rinkėjai nesuklystų: „Mano pavardės šio rudens balsavimo biuleteniuose nėra. Tačiau nesuklyskite: visos šios politinės strategijos yra balsavimo biuleteniuose – visos iki vienos.“ Sekmadienio laidoje Meet the Press buvęs Obamos vyriausiasis strategas Davidas Axelrodas sakė, kad „klaidą“ padarė pats Obama.
Axelrodo logika yra labai paprasta ir aiški. Demokratams yra iškilusi reali grėsmė prarasti Senato kontrolę. Prezidento reitingai toli gražu nėra džiuginantys, o jo partija kontrolę išlaikys tik tuo atveju, jei jų kandidatai laimės pietinėse valstijose, kur Obama yra ypatingai nepopuliarus – Arkanzase, Džordžijoje, Kentukyje, Luizianoje.
Šiose teritorijose kandidatuojantys demokratai iš visų jėgų stengiasi prezidentą ir diskusijas apie jo valdymą pašalinti iš rinkiminės kovos, nes tik taip lieka galimybė laimėti rinkimuose.
Kvestionuoti Davido Axelrodo strategijos pojūtį, žinoma, nėra labai išmintinga, tačiau gal Obamos strategija nėra tokia absurdiška, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kai kurie kiti Obamos kalbą kritikavę analitikai darė prielaidą, kad Obamai toks pasakymas paprasčiausiai išsprūdo ar kad jis tai pasakė nepagalvojęs. Tačiau šis teiginys buvo iš anksto parašytoje kalboje. Taip, tai vis dar gali būti strateginė klaida, tačiau šis žingsnis buvo gerai apgalvotas.
Kas paskatino prezidentą pareikšti tokį dalyką?
Pirmiausia, mums reikia suvokti tai, kad kadencijos vidurio rinkimuose neegzistuoja toks dalykas, kaip „puses keičiantis rinkėjas“. UCLA politikos mokslų profesorė Lynn Vavrek labai teisingai pastebėjo savo New York Times straipsnyje, kad skirtumas tarp Obamos pergalės 2008 metais ir sumažėjusio demokratų palaikymo 2010 metais buvo ne tie rinkėjai, kurie iš demokratų pusės perėjo į respublikonų. Tiesą sakant, partiją pakeitė po 6 proc. rinkėjų iš abiejų pusių – vadinasi, šis skaičius nepakito.
Viską nulėmė tai, kad į rinkimus tiesiog atėjo daugiau respublikonus palaikančių rinkėjų, o daugiau demokratų šalininkų tiesiog liko namuose. Be to, tyrimai rodo, kad nepriklausomi rinkėjai iš esmės nėra tokie nepriklausomi ir visada labiau palaiko vieną arba kitą partiją. Be to, rinkėjai, kurie nekenčia Obamos ir visko, ką šis reprezentuoja, jau yra pasirengę keliauti į rinkimus – tai patvirtina apklausos, kurios atskleidžia didesnį respublikonų partijos šalininkų entuziazmą.
Turint galvoje visus šiuos faktus tampa aišku, kad tikimybė, jog Obama šiuo savo pareiškimu atbaidė rinkėjus, kurie šiaip jau buvo pasiryžę balsuoti už demokratus, yra labai nedidelė. Kita vertus, ši rinkiminė kova yra apylygė, svarbu net mažiausia persvara, o kai kalbame apie tokias valstijas kaip Arkanzasas, kuri kadaise buvo mėlyna, tačiau pastaraisiais metais tampa vis raudonesne, kam suteikti čia dar likusiems demokratams pasiteisinimą nebalsuoti už senatorių Marką Pryorą?
Ko gero, visa tai susiję su tuo, į kokius rinkėjus kreipiasi Obama. Vadinasi, jei mes darome prielaidą, kad puses rinkėjai keičia itin retai, tai demokratų kelias į pergalę yra užtikrinti, kad į rinkimus ateitų kuo daugiau juos palaikančių rinkėjų. Pietinėse valstijose tai juodaodžiai rinkėjai. Obamos reitingai yra labai smukę, tačiau tarp spalvotųjų rinkėjų jis išlieka labai populiarus. Gallup apklausa šią vasarą parodė, kad tarp juodaodžių prezidento palaikymo reitingas siekia 80 proc. Tokia tendencija taip pat matoma ir tarp kitų rasinių mažumų.
Štai kodėl demokratai taip aršiai priešinasi įstatymams, reikalaujantiems balsuojant pateikti asmens pažymėjimą su nuotrauka, mat šie įstatymai (sąmoningai ar nesąmoningai) apriboja rasinių mažumų balsavimą. Priešinimasis šiems įstatymams neša demokratams dvigubą naudą: viena vertus, jie apsaugo tikėtinai demokratus palaikančius balsus, kita vertus, skatina savo šalininkus ateiti balsuoti. Ekspertai sutaria, kad būtent tai tapo didelio juodaodžių aktyvumo 2012 metų rinkimuose priežastimi. Beje, panašu, kad Obamai atsipirko ir kitas rizikingas žingsnis – nepriimtas įstatymo galią turintis įsakymas dėl imigracijos reformos. Apklausos rodo, kad po šio sprendimo, priešingai nei buvo tikėtasi, aktyvistai ėmė dar labiau raginti lotynoamerikiečius dalyvauti rinkimuose ir balsuoti už demokratus (o kas jiems beliko? Palaikyti respublikonus, kurie dar mažiau linkę priimti reformą?).
Vis dėlto, istorija rodo, kad prezidentų partijos šeštaisiais prezidentavimo metais visada praranda vietas Kongrese, didžiąja dalimi dėl to, kad rinkėjai turi vienokių ar kitokių priekaištų Baltuosiuose rūmuose sėdinčiam vyrukui.
Taigi Obamos strategija nebūtinai atsipirks. Tačiau ji tikrai nėra tokia pamišėliška, kaip galėjo pasirodyti.
