Pergalės dienos minėjimai Rusijoje ir į jos įtakos sferoje esančiose valstybėse neatsiejami nuo galios demonstravimo, o iškilmingų paradų lydima šventė pasitelkiama dezinformacijai skleisti, teigiama DebunkEU.org pranešime žiniasklaidai. Pasak tyrėjų, gegužės 9-osios minėjimai Kremliui palankioje spaudoje buvo nušviesti naudojant kaltinimus, neva Baltijos šalyse persekiojami kitaminčiai ir leidžiama klestėti neonacizmui.
Uždraudė menkinti Sovietų Sąjungos nuopelnus
Prieš kelerius metus Rusijos Federacijos prezidentas ir parlamentarai pasiūlė uždrausti lyginti Sovietų Sąjungą ir nacistinę Vokietiją. Šiuo įstatymo projektu taip pat siekiama uždrausti bandymus paneigti „Sovietų sąjungos humanitarinę misiją išvaduojant Europos šalis“, primenama DebunkEU.org pranešime.
Tuo metu 2019 m. Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje prabrėžiama, kad tiek sovietinis, tiek nacistinis režimai buvo atsakingi už Antrojo pasaulinio karo pradžią. Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad karo pabaiga neatnešė laisvės ir taikos į Europos valstybes, okupuotas Sovietų sąjungos arba išlikusias Rytų bloko įtakos zonoje.
„Svarbu nepamiršti, kad šių metų balandį Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo padidinamos nuobaudos už „nacizmo pateisinimą“ ir įvedamos bausmės už „sąmoningą melagingos informacijos apie Antrojo pasaulinio karo veteranus platinimą“, – sako DebunkEU.org vyriausioji analitikė Laima Venclauskienė.
Įstatymas buvo patvirtintas Rusijos Dūmoje 2021 m. kovą, netrukus po to, kai opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas buvo pripažintas apšmeižęs karo veteraną.
Dėmesys Lietuvai mažėja?
2021 m. balandžio 27 – gegužės 10 d. DebunkEU.org analitikai išnagrinėjo 82 su Lietuva susijusius dezinformacijos apie Pergalės dieną atvejus. Daugiausiai straipsnių buvo išplatinta rusų ir lietuvių kalbomis. Palyginimui, pernai tuo pačiu laikotarpiu pastebėtos 102 publikacijos su klaidinančiu ir melagingu turiniu.
Pasak L. Venclauskienės, pastebėtas ne tik sumažėjęs dezinformacijos srautas – sumenko ir prokremliškoje žiniasklaidoje Lietuvai skiriamas dėmesys. „Pastebėjome, kad Lietuva dažniau minima probėgšmiais, o ne kaip pagrindinis dezinformacijos objektas – išskyrus straipsnius iš lietuviškų „Sputnik“ ir „Baltnews“ versijų“, – sako analitikė.
Nors dėmesys Lietuvai sumažėjo, smūgis kaimyninėms šalims buvo suduotas, atkreipia dėmesį tyrėjai.
„Po kilusio konflikto su Rusija ir balandžio pabaigoje vykusių vadinamųjų „vyšivankos“ eitynių Kijeve priešiškos komunikacijos taikinyje atsidūrė Ukraina. Taip pat dezinformacijai skleisti išnaudoti ir Latvijos prezidento Egilo Levito žodžiai, kad Antrasis pasaulinis karas nebuvo Latvijos karas, ir faktas, kad gegužės 9 d. policija atitvėrė Pergalės monumentą Rygoje“, – vardija L. Venclauskienė.
Rusija prisiima išlaisvintojo vaidmenį
Pernai nuskambėjusios reakcijos į jungtinį Baltijos šalių prezidentų pareiškimą, reikalaujant Maskvos atsakomybės už karo pradžią ir neteisėtą trijų valstybių okupaciją ir prijungimą prie Sovietų sąjungos, buvo aktualios ir šiemet.
„Straipsniuose siekta paneigti Vladimiro Putino režimo bandymus pasisavinti Antrojo pasaulinio karo atmintį ir ją naudoti kaip įrankį propagandai skleisti – tiek šalies viduje, tiek ir užsienyje. Siekiant sukelti tokį efektą, kuriamos paralelės tarp sovietų pergalės ir dabartinės Rusijos užsienio politikos, karinės galios ir „išlaisvintojos“ vaidmens“, – sako DebunkEU.org ekspertė.
Tyrimo duomenimis, dezinformacijos srautas suaktyvėjo pačią gegužės 9 d. – kai kuriose feisbuko grupėse, kurias tyrėjai apibūdina kaip kairiosios politinės pakraipos, taip pat su Kremliumi siejamuose šaltiniuose publikuotuose straipsniuose raginta švęsti Pergalės dieną ir apmąstyti, kaip ji minima Lietuvoje.
„Tokio tipo turinyje Lietuva paprastai minėta kaip viena iš Baltijos šalių, stengiantis pritempti apibendrintas prieš tai minėtos Latvijos prezidento kalbos ištraukas“, – sako L. Venclauskienė.
Žinutės apie „bandymus ištrinti Pergalės dienos atminimą“ tiriamuoju laikotarpiu buvo populiariausios tiek pagal straipsnių skaičių, tiek pagal pasiektą potencialią kontaktų auditoriją.
Rusofobijos korta
Anot L. Venclauskienės, 89 proc. nagrinėtų straipsnių apie Lietuvą buvo neigiami. „Nagrinėdami straipsnius pamatėme, kad klaidinančiame ir melagingame turinyje apie Pergalės dieną dažniausiai kartotas žodis „rusofobija“ – vienas iš pagrindinių ir dažniausiai naudojamų Kremliaus propagandos naratyvų, kuris naudojamas pateikti V. Putino režimui išreikštą kritiką kaip isteriją, neapykantą ir kitaminčių priespaudą“, – pastebi L. Venclauskienė.
Tyrimo duomenimis, frazė, kad Antrojo pasaulinio karo atmintis yra trinama, buvo antra pagal populiarumą. Kitos dvi susijusios mintys – „netikrų didvyrių garbinimas“ ir „nacizmo atgimimas“ liko trečioje vietoje.
„Vis dėlto, didžioji dalis publikacijų, minėjusių Lietuvą neutraliai, susitelkė į tai, kad šalis turėtų būti dėkinga Sovietų sąjungai už išlaisvinimą. Taip pat teigta, kad Lietuva ir kitos šalys, padedamos sovietų, išplėtė savo teritorijas, ir jei ne Raudonosios armijos pagalba, nacistinės Vokietijos kariuomenė ištrintų Baltijos šalių gyventojus nuo žemės paviršiaus“, – vardija analitikė.
DebunkEU.org duomenimis, daugiausiai straipsnių Pergalės dienos tema išplatino „Sputnik“ ir „Baltnews“ – šaltiniai, kurie, anot Lietuvos Valstybės saugumo departamento, yra skirti išplėsti Rusijos įtaką Lietuvos informacinėje erdvėje. Platforma rusų kalba cont.ws pagal turinio kiekį buvo trečia – kaip nustatyta 2019 m., šis portalas naudotas didelio masto dezinformacijos kompanijai, galimai susijusiai su Rusijos žvalgyba, vykdyti.
Pagal pasiektą auditorijos dalį, pirmavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra RIA Novosti. Kaip „Sputnik“ ir „Baltnews“, RIA Novosti taip pat priklauso Rusijos vyriausybės kontroliuojamam holdingui „Rossiya Segodnya“, kurį valdo ES sankcijomis nubaustas Dmitrijus Kiseliovas. Antroji pagal auditorijos dalį – RIA FAN naujienų agentūra, valdoma Jevgenijaus Prigožino, siejamo su trolių fabriku Sankt Peterburge.
