Energingi, drąsus ir didūs – tokie lietuviai pasirodė globaliai Čikagos visuomenei Navy Pier pramogų centre kovo 13 dieną. Jau 5-tus metus iš eilės Crystal Garden sode organizuojama Lietuvos nepriklausomybės dienos šventė - „Celebrate Lithuanian Independence“ - pritraukė ne tik nemažą būrį lietuvių bendruomenės narių, bet ir vieną kitą atklydusį smalsaujantį Čikagos gyventoją.
Kūryba, tradicijos, bendrystė – taip galima būtų apibūdinti pagrindinį renginio organizatorių – Lietuvos generalinio konsulato Čikagoje - šventės moto. Nuo gausios tradicinę lietuvišką kultūrą pristatančios meninės programos iki galimybės įsigyti lietuvišką meno kūrinį ar stebėti tradicinius senuosius lietuviškus amatus – šventėje buvo visko.
Šventėje dalyvavo Čikagoje reziduojančio diplomatinio korpuso bei JAV institucijų atstovai, svečius sveikino Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas. Ilinojaus valstijos gubernatoriaus Bruce’o Raunerio ir miesto mero Rahmo Emanuelio sveikinimo laiškus skaitė jų atstovai.
Meninę programą vedė Agnė Vertelkaitė. Renginio programa prasidėjo tradiciniu kanklių skambesiu. Šio instrumento galimybes šventės svečiams atskleidė Kristina Kuprytė, kuri ne tik pristatė savo solo programą, bet ir prisijungė prie kitų atlikėjų bendro projekto. Energijos netrūko nei vienam lietuvių tautinių šokių kolektyvui. Pasirodymus ant scenos atliko mažiausieji „Lietuvos vyčių“ (vad. L. Ringus) ir „Rusnės“ (vad. N. Černiauskienė) šokėjai, jaunimo šokių trupės „Grandis“ (vad. D. Bilaišytė-DeMuth ir G. Grinkevičius) atlikėjai, nuo kurių nė kiek neatsiliko ir suaugusiųjų „Laumės“ (vad. V. Indriliūnas) bei „Suktinio“ (vad. G. Elekšytė-Knieža) pasirodymai. Įpusėjus renginiui teatro sambūrio „Žaltvykslė“ (rež. I. Čiapaitė) aktoriai pristatė visų Lietuvos regionų tautinių kostiumų kolekciją. Pastaroji, atkurta ekspertų ir koordinuojant Lietuvių liaudies kultūros centrui, specialiai atsiųsta Kovo 11-tosios šventei. Tautiniai rūbai pristatyti skambant „Dainavos“ choro (vad. D. Polikaitis) atliekamoms atitinkamo regiono liaudies dainoms.
Jei renginys buvo pradėtas klasikiniu lietuviškų kanklių skambesiu, tai jo pabaigoje skambėjo viso pasaulio muzika („World music“). Idėjos autorius Kęstutis Stančiauskas paskutiniams pasirodymams subūrė visiems gerai žinomus atlikėjus – grupę „Streetdancer“, lietuvių tautinių šokių grupę „Suktinis“, flamenko muzikos ir šokio grupę „Flamenco Andaluz“, kanklininkę K. Kuprytę, vokalistę Aldegundą, kuri pristatė ne tik savo kūrybos, bet ir lyriškas lietuvių liaudies dainas. Kaip pasakojo „Pasaulio muzikos“ projekto autorius, idėja sujungti skirtingus muzikos stilius, pateikti juos viename renginyje, gimė spontaniškai. Bliuzo ir džiazo muzikos atlikėjas teigė, jog svarbiausia būti atviram ir priimti naujas idėjas: „Mūsų projektas ir remiasi tuo, jog visą tai, ką mes patyrėme, kokių įspūdžių sėmėmės, kur gimėme, kur augome, viską apibendrinsime per lietuvišką identiteto prizmę ir tai išreikšime muzikoje. Tai yra kaip tapyba – visą tai, ką tu jauti, kokias idėjas turi, išreiški skirtingomis spalvomis. Mūsų tikslas – kuo įvairesnė, spalvingesnė muzika. Muzika yra bendra komunikacija, tiesianti tiltus tarp skirtingų kultūrų“. Paklaustas, ar buvo sunku dirbti kartu su skirtingų muzikos stilių ir temperamentų žmonėmis, Kęstutis dvejodamas kalbėjo, jog smagiausia buvo tai, kad, turėdamas mintį, ja galėjo drąsiai dalintis ir kaip tik sulaukė daug pasiūlymų, kūrybingų minčių, kurios vedė į priekį. Vėliau, kaip teigė pašnekovas, lieka tik darbas – kuo geriausiai pateikti pradinę projekto idėją.
Pilna Navy Pier renginių paviljono oranžerija skambėjo nuo lietuviškos muzikos ir šurmulio. Čia tradiciškai vyko meno dirbinių mugė. Jos metu savo kūrybos darbus pristatė Jolanta Koller, Agnė Sabonis, Bronius Ilevičius, Ramutė Strauka, Evelina Mainer ir kiti. Čia taip pat galima buvo sutikti lietuvių dizainerių drabužiais prekiaujančią „Monique Boutique“, saldumynus ir šokoladą importuojančius „Food Depot International“, o lietuviškais patiekalais siūlė vaišintis „Kunigaikščių užeiga“. Savo veiklą mugėje taip pat pristatė JAV Lietuvių Bendruomenė, Lietuvių tautodailės institutas Čikagoje, Vydūno fondas, Lietuvių opera Čikagoje, Balzeko lietuvių kultūros muziejus, Čikagos apylinkių lietuvių Rotary klubas.
Tarp tradicijos ir modernumo, tarp lietuviško identiteto ir globalios visuomenės, tarp bendradarbiavimo ir individualumo – toks buvo Lietuvos nepriklausomybės dienos renginys, dar kartą priminęs lietuvių bendruomenei, kaip smarkiai reikia švęsti laisvę.
Kas atklydo pasiklausyti lietuviškų garsų skambesio, kas apsidairyti – įsigyti vieną kitą lietuvišką meno kūrinį, pasivaišinti lietuviškais patiekalais ar asmeniškai prisidėti prie sveikinimo Lietuvai. „Pražydusi trispalvė“ – lietuvių dailės muziejaus ir keramikės Sonatos Kazimieraitienės meno projektas. Menininkė yra surengusi ne vieną edukacinį meno projektą, įtraukusį visuomenę. Šį kartą renginio svečiai buvo kviečiami savomis rankomis lipdyti keramikines gėles, kurios projekto pabaigoje taps vienos didelės trispalvės dalimi. Pasak menininkės, projekto idėja gimė bendradarbiaujant su Lietuvių dailės muziejaus direktore Asta Zimkus. Pastarajai pasiūlius prisidėti prie Kovo 11-tosios renginio, moteris iš karto sutiko, ir, turėdama 15 metų patirtį panašiuose edukacinio meno projektuose, pasiūlė „Pražydusios trispalvės“ idėją: „Siekiame įtraukti visuomenės narius – pradedant vaikais, vėliau prisijungia ir tėveliai, visi kartu lipdome gėles, kurios yra dovana Lietuvai, o vėliau tai taps didelės trispalvės dalimi.“ Pasak menininkės, tai yra ilgalaikis projektas, kuris tęsis ir toliau. „Reginio metu lipdytų gėlių tikrai neužteks suformuoti didelei trispalvei“, - patikino moteris. S. Kazimierauskienė ir A. Zimkus, nesitikėjusios tokios gausybės lankytojų ir norinčiųjų prisidėti prie projekto, džiaugėsi, jog sveikinimo gėles Lietuvai lipdė ne tik lietuviai, bet ir kitų tautybių vaikai: „Tai yra įrodymas, kaip menas suartina žmones, skatina dalintis idėjomis ir darbuotis kartu. Džiaugiamės, jog žmonės rado laiko, atėjo ir prisijungė prie idėjos – taigi ne tik smagiai praleido laiką, bet tuo pačiu ir nemažai sužinojo apie Lietuvos istoriją ir kultūrą“.
Čia pat, netoliese, smalsaujančių akis užkliuvo už Čikagos lietuvių tautodailės instituto narių veiklos. Moterys, pasipuošusios tautiniais drabužiais, energingai pristatė šiaudinukų galimybes – nuo tradicinių, lietuviškų „sodų“ iki kalėdinių žaisliukų. Renginio lankytojai galėjo išvysti ir tradiciniais lietuviškais raštais marginamus velykinius kiaušinius, audimo subtilybes. Nemažo susidomėjimo sulaukė ir Lietuvių liaudies kultūros centro projektas. Dideliame televizoriaus ekrane virtualioje erdvėje žmonės galėjo „pasimatuoti“ skirtingus lietuviškus tautinius kostiumus. Naujųjų technologijų dėka, čia pat galima buvo įsiamžinti ir nuotraukoje. Pasak Agnės Vertelkaitės, šis projektas jau buvo pristatytas keletoje užsienio šalių, kur taip pat sulaukė didelio populiarumo: „Jau nuo praeitų metų vasaros svarstėme bendradarbiavimo galimybes ir ką galėtume naujo įtraukti į šios šventės programą. Džiugu, jog pavyko užmegzti ryšius su Lietuvių liaudies kultūros centru ir jo direktoriumi S. Liausa. Taip gimė idėja pristatyti 20 skirtingų Lietuvos regionų kostiumų ir šį interaktyvųjį stendą.“ Pasak organizatorių, tai vienas tų netradicinių projektų, kurio metu tradiciniai lietuviški drabužiai pristatomi labai moderniai.
Tarp tradicijos ir modernumo, tarp lietuviško identiteto ir globalios visuomenės, tarp bendradarbiavimo ir individualumo – toks buvo Lietuvos nepriklausomybės dienos renginys, dar kartą priminęs lietuvių bendruomenei, kaip smarkiai reikia švęsti laisvę.
„Čikagos Aido“ korespondentė Rūta Taraškevičiūtė
