Nicholas Marrocco sako, kad savo namuose vakariniame Wood Dale priemiestyje laikė šimtus tūkstančių dolerių batų dėžutėje, drabužių spintoje ir net virtuvinėse spintelėse. Vyras pasakoja, kad dar koledže susigadino savo kreditingumą, negalėjo gauti banko sąskaitos, tad visus savo nuosavoje picerijoje uždirbamus pinigus taupė ir laikė namie.
Tačiau savo gyvenimo santaupas vyras tikina praradęs 2002 metų gruodžio 6 dieną, kai federaliniai agentai Čikagos Union stotyje konfiskavo daugiau nei $101,000 iš jo bičiulio ir partnerio, kuris su šiais pinigais vyko į Vakarų pakrantę ieškoti jiems tinkamo restorano pradėti verslui.
Konfiskuoti turtą labai paprasta
Federaliniai pareigūnai sako, kad Marrocco ir jo draugas greičiausiai prekiavo narkotikais. Nuo to laiko praėjo daugiau nei 13 metų, o Marrocco (kuris ir toliau tikina, kad jie abu su narkotikais neturi nieko bendra) vis dar bando atgauti iš vyriausybės savo konfiskuotus pinigus. Jis pabrėžia, kad kaltinimai jiems taip ir nebuvo iškelti, kaip nebuvo rasta ir jokių narkotikų ar kitų įrodymų.
Marrocco advokatas Stephenas Komie ir vienas federalinės agentūros šaltinis patvirtina, kad tai ilgiausia besitęsiantis mūšis dėl turto konfiskavimo Čikagos istorijoje.
„Tai buvo byla be narkotikų, – sako Komie. – Kaip tik tai ir yra problema su mūsų šalies konfiskacijos įstatymais. Niekas negali konkuruoti su vyriausybe. O rezultatas toks, kad sistemos aukomis tampa nekalti žmonės.“
Jo teigimu, daugumoje tokių bylų pinigų sumos būna kur kas mažesnės nei Marrocco atveju, o tie žmonės būna linkę tartis su vyriausybe, paprastai sutikdami atgauti pusę konfiskuotos sumos. JAV prokuratūros Čikagoje atstovas atsisakė komentuoti šią situaciją.
Liudijant prieš Kongresą, Teisingumo departamentas gynė šią strategiją, nes tai „leidžia vyriausybei perimti turtą, kai baudžiamasis turto savininko persekiojimas yra dėl kokių nors priežasčių neįmanomas“.
Praėjusiais metais JAV prokuratūra Čikagoje iš turto konfiskavimo surinko daugiau nei $19 milijonų. Šalies mastu per 2014-uosius Teisingumo ir Iždo departamentai surinko daugiau nei $4,5 milijardo.
Tai prasidėjo dar devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai Kongresas įkūrė Teisingumo departamento Turto konfiskacijos fondą, kaip ginklą kovoje su narkotikų kartelių vadeivomis. Kongresas leido policijos agentūroms pasilikti konfiskuotą turtą sau ir panaudoti jį įsigyjant naujus automobilius ar atlyginimams už viršvalandžius. Per pastaruosius metus konfiskavimų mastas smarkiai išaugo.
Spaudžiamas kritikų, kurie yra įsitikinę, kad per tokius konfiskavimus tūkstančiai nekaltų žmonių praranda savo pinigus ir nuosavybę, Teisingumo departamentas pernai nustatė naujus apribojimus turto konfiskacijai.
Valstijų ir savivaldybių policijai buvo uždrausta taikyti federalinius įstatymus pinigų ar turto konfiskacijai be teismo orderio ar iškeltų kriminalinių kaltinimų, nebent jie bendradarbiauja su federaliniais agentais. Tačiau net ir šį, regis, absoliučiai logišką apribojimą Teisingumo departamentas neseniai atšaukė.
Kas nutiko prieš 13 metų?
Sudėtinga ir klaidi Marrocco byla puikiai atskleidžia, kaip sunku orientuotis įstatymų bazėje, reglamentuojančioje tokias konfiskacijas. Nuo 2003-ųjų, kai vyriausybė pateikė prašymą konfiskuoti Marrocco pinigus, federalinis apeliacinis teismas Čikagoje panaikino dviejų skirtingų žemesnės instancijos teismų nutarimus. Tuomet, sausį, prisiekusieji nusprendė vyriausybės labui.
46-erių Marrocco toliau kovoja dėl savo pinigų poteisminiais kreipimaisis. Vyras sako, jog pinigų netektis buvo „siaubingas smūgis ir milžiniškas žingsnis atgal“.
„Man reikėjo vėl iš naujo atsistoti ant kojų“, – sako Marrocco, dabar turintis nekilnojamojo turto statybų verslą ir neseniai užbaigęs Wal-Mart prekybos centro Kentukyje projektą.
Marrocco turto konfiskacijos saga prasidėjo 2002-aisiais Union stotyje, kai jo draugas Vincentas Fallonas nusipirko vienpusį bilietą į Sietlą. Kovos su narkotikais administracijos darbuotojui tai pasirodė įtartina. Federaliniai pareigūnai yra pastebėję, kad narkotikų prekeiviai dažnai keliauja tik į vieną pusę.
Agentai apklausė Falloną jo kupė. Agentas paklausė Fallono, ar šis gabena ginklus, narkotikus ar dideles pinigų sumas, o šis tariamai atsakė neigiamai. Pasak vyriausybės agentų, Fallonas davė leidimą apieškoti jo bagažą, nors šis tai neigia. Agentai pasiteiravo, kas yra užrakintame papildomame lagaminėlyje, o Fallonas pripažino, kad ten laiko apie $50 tūkstančių, tikina federaliniai pareigūnai. Fallonas buvo iškviestas į agentų kabinetą, kur vienas jų peiliu atidarė lagaminą su $101,120.
Pasak agentų, Fallonas jiems pasakė, kad vyksta į Sietlą investuoti į stiklo verslą. Fallonui, tuomet bedarbiui, buvo leista vykti savo keliais. Tuo metu agentai susisiekė su Čikagos policijos pareigūnu, kuris atgabeno narkotikų seklį šunį, kuris parodė, kad bagaže užuodžia narkotikus, sako agentai. 2003-ųjų metų pareiškime teismui vyriausybės atstovai sakė, kad yra tikėtina, jog pinigai buvo skirti narkotikams įsigyti.
Tačiau Marrocco interviu „Chicago Sun-Times“ sako, kad jis ką tik buvo pardavęs savo picerijos verslą ir „ieškojo galimybių sugrįžti į restoranų verslą“. Jis sako, kad pinigus perdavė Fallonui, su kuriuo turėjo susitikti Sietle ir ieškoti galimybių juos investuoti. Fallonas nusipirko bilietą į vieną pusę, „nes mes nežinojome, kiek truksime ir kada grįšime“, sako Marrocco.
„Maniau, kad man tereikės pareigūnams viską paaiškinti ir atgausiu savo pinigus. Buvau naivus“, – sako Marrocco.
2004-aisiais teisėja Elaine Bucklo nusprendė, kad Kovos su narkotikais administracija neturėjo įtikinamo pagrindo apieškoti Fallono bagažo.
„Pareigūnai viršijo savo įgaliojimus atidarydami lagaminą be įtikinamo pagrindo ir be orderio“, – rašė ji teismo nutarime, įsakančiame vyriausybei grąžinti pinigus Marrocco.
2009-aisiais apeliacinis teismas šį nutarimą panaikino, nusprendus, kad agento „nelegalus“ bagažo atidarymas peiliu „neturi jokios įtakos vėliau gautiems įrodymams, kad pinigai buvo atsidūrę prie narkotikų“.
Praėjusiais metais JAV prokuratūra Čikagoje iš turto konfiskavimo surinko daugiau nei $19 milijonų. Šalies mastu per 2014-uosius Teisingumo ir Iždo departamentai surinko daugiau nei $4,5 milijardo.
Byla buvo parsiųsta atgal Bucklo, kuri tuomet pateikė nuosprendį vyriausybės naudai, paskelbdama: „Šios bylos įrodymų visuma veda prie vienintelės išvados – asmens lėšos buvo pakankamai susijusios su pažeidimu, susijusiu su narkotikais.“
Ir vėl apeliacinis teismas jos sprendimą panaikino, nusprendus, kad Marrocco darbas picerijoje ir kuklus gyvenimo būdas per visą 10-ąjį dešimtmetį yra pakankami įrodymai, kad jis pinigus galėjo įgyti teisėtu keliu. Tuomet buvo surengtas teismas, kuriame prisiekusieji 2016-ųjų sausio 29-ąją pinigus paskyrė vyriausybei.
Ne vienintelis atvejis
Komie, Marrocco advokatas, pateikė kelis poteisminius prašymus panaikinti verdiktą. Viename iš jų kaip pavyzdys nurodomas apeliacinio teismo sprendimas kitoje byloje dėl 2012 metais Leiko apygardoje konfiskuotų $271 tūkstančių.
Šiaurinėje Čikagos dalyje policijos pareigūnai atvyko pagal iškvietimą dėl įsibrovimo į namus. Jie namuose aptiko ginklą, skaitmenines svarstykles ir nedidelį kiekį marihuanos. Namo savininkas papasakojo, kad įsibrovėliai surišo jį ir kitus namų gyventojus bei reikalavo pinigų ir narkotikų, tačiau nieko nepešę pabėgo. Vyras papasakojo policijai, kad po to pernešė brolio seifą į sunkvežimį, jei kartais užpuolikai grįžtų.
Leiko apygardos šerifo administracijos tarnybinis šuo sunkvežimyje užuodė narkotikus, tad policija gavo kratos orderį. Seife jie aptiko pinigus ir ranka rašytus raštelius su datomis ir skaičiais, tačiau jokių narkotikų. Policijos nuomone, datos ir skaičiai nurodo narkotikų prekybos „buhalteriją“, tačiau namuose gyvenantys broliai sako, kad tai yra sumos, kurias jie išsiuntė į Meksiką artimųjų namo statyboms.
Nuo to laiko broliai Pedras ir Abrahamas Cruz-Hernandezai taip pat kovoja teismuose, siekdami susigrąžinti konfiskuotus savo pinigus. Kovo 17 dienos federalinis apeliacinis teismas Čikagoje panaikino ankstesnį žemesnės instancijos teismo sprendimą, priimtą policijos naudai. Apeliacinis teismas konstatavo, kad policija faktiškai „nepateikė jokių įrodymų“, kad broliai užsiima narkotikų prekyba.
Kaip ir Marrocco atveju, apeliacinis teismas taip pat svarbiu įrodymu laikė tai, kad abu broliai turėjo legalius darbus, iš kurių nuo 2000-ųjų uždirbo $680 tūkstančių, o jų gyvenimo būdas buvo kuklus ir nešvaistūniškas.
Naujausiame savo pareiškime teismui Marrocco teigia, kad apeliacinio teismo argumentai, išsakyti brolių Cruz-Hernandezų byloje, taip pat yra tinkami ir jo atvejui, todėl turėtų būti taikomi.
Vyriškis tikina, kad vyriausybės turto konfiskavimo programa yra tapusi nevaldoma ir privalo būti tinkamai reglamentuojama.
„Jie aiškina, kad jei tarnybinis šuo pademonstruoja, kad kažką užuodžia, tai jau pakankamai reikšmingas ryšys su narkotikais, – sako Marrocco. – Tie vyrukai galėtų pereiti per gatvę ir konfiskuoti pinigus iš kas antro žmogaus.“
