Po 10 metų trukusių gaudynių, Europos kosmoso agentūros (ESA) paleistas zondas „Rosetta“ pagaliau pasiekė savo kelionės tikslą - kometą 67P/Churyumov-Gerasimenko.
Pirmą kartą istorijoje kosminis aparatas pasiekė kosminį kūną, kad pradėtų detaliai tirti jo paviršių. „Rosetta“ daugiau nei šešias minutes skriejo visu pajėgumu, kad pagaliau prisivytų vis greitėjančią kometą ir įžengtų į jos orbitą.
„Mes kometoje!“, - sakė Sylvainas Lodiotas iš ESA operacijų centro Vokietijoje.
„Po 10 metų, penkis mėnesius ir keturias dienas trukusios kelionės link mūsų tikslo, sukimosi aplink Saulę penkis kartus ir 6,4 mlrd. nukeliautų kilometrų, mes džiaugiamės galėdami paskelbti, kad pagaliau „esame čia“, - pranešė ESA generalinis direktorius Jeanas-Jacquesas Dordainas.
Gilus miegas
Paleista su „Ariane“ raketa 2004 m. kovą, „Rosetta“ nukeliavo ilgą kelią aplink mūsų Saulės sistemą, kad pasivytų kometą 67P.
Kelis kartus praskriedamas pro planetas, zondas pasinaudojo Žemės ir Marso gravitacijos jėga, kad padidintų savo greitį per 6 mlrd. km kosmines gaudynes.
ESA koridoriuose kone galėjai jausti palengvėjimo jausmą, kuomet, po 10 metų trukusios nepaprasto tikslumo kelionės per kosmosą ir daugiau nei 1 mlrd. eurų investicijų, oficialiai pavyko įgyvendinti misijos tikslą.
Lemiamas signalas iki mūsų keliavo beveik 23 min., ir parodė, kad paskutinis „Rosettos“ paspartėjimas pasiekiant kometą buvo baigtas ir kad mokslininkai gali didžiuotis savo ilgamečiu darbu.
Tai, kad kosminis aparatas sugebėjo pasiekti kometos greitį ir skrieti kartu su ja, yra naujas žingsnis kosminių tyrinėjimų istorijoje.
Tačiau dabar prasideda sunkiausia dalis.
Kad sutaupytų energijos, ESA centro Darmštate, Vokietijoje kontrolieriai 31 mėnesį „Rosettą“ skraidino miego režimu. Sausį jie sėkmingai pakėlė aparatą iš gilaus miego ir pradėjo paskutinį drąsaus susitikimo etapą.
Pastaruosius du mėnesius „Rosetta“ vykdė įvairius manevrus, kad sulėtėtų ir įžengtų į kometos orbitą.
Kometa keliauja 55 000 km/h greičiu. Kosminio zondo greitis buvo pritaikytas taip, kad skrietų šalia kometos. Už 550 mln. km nuo Žemės, žinutės „Rosettą“ pasiekia per daugiau nei 22 min.
Šis atstumas toks didelis, kad sudėtingas paskutinis nurodymas trečiadieniui turėjo būti pradėtas pirmadienio naktį.
„Ši atvykimo fazė iš tiesų yra pati sudėtingiausia ir egzotiškiausia trajektorija, kokią tik esame kada matę“, - sakė Prancūzijos kosmoso agentūros prezidentas Jeanas-Yvesas Le Gallas.
Dabar „Rosetta“ ateinančius 15 mėnesių keliaus šalia kometos ir tirs ją įvairiais instrumentais.
Kometos medžioklė
Judėdama link Saulės, kometa 67P įkais ir už savęs paliks vis didėjančią dujų ir dulkių uodegą (vadinamą koma). Tai suteiks aparatui galimybę atlikti išsamius mokslinius tyrimus.
„Turime instrumentų, kurie pauostys šias dujas ir jas paragaus, taip pat mes surinksime dalį tų dulkių ir paliesime pačią komą. Tikimės, kad tai įvyks vėliau šią savaitę“, - sakė dr. Tayloras.
Ši misija dar ambicingesne taps lapkritį, kuomet, priartinę „Rosettą“ arčiau 67P, kontrolieriai pamėgins ant kometos paviršiaus nutupdyti „Philae“ nusileidimo aparatą.
„Philae“ prisitvirtins prie kometos ir atliks seriją eksperimentų, įskaitant kometos grunto mėginių paėmimą.
Misijos tikslas yra išplėsti žinias apie kometas ir jų vaidmenį pernešant gyvybės kūrimo medžiagą ankstyvojoje Saulės sistemoje.
Pagrindiniai faktai
- Visa misijos kaina siekia 1,3 mlrd. eurų.
- Zondas paleidimo metu svėrė 3 000 kg, iš kurių pusę sudarė raketų kuras.
- Jis turi du 14 m ilgio saulės modulius, gaminančius elektros energiją.
Projekto mokslininkas dr. Mattas Tayloras sakė: „Man tai yra pati seksualiausia, pati fantastiškiausia misija, kokia tik yra buvusi. Tai varnelių padėjimas prie susižavėjimo, tyrinėjimų, technologijos ir mokslo – daugiausiai mokslo.“
