Pagrindiniais kosminių lenktynių pasiekimais laikomi: pirmojo dirbtinio žemės palydovo paleidimas į kosmosą (1957 m.), pirmasis žmogaus pakilimas į kosmosą (1961 m.) ir pirmas žmogaus nusileidimas Mėnulyje (1969 m.).
Paleidę pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą sovietai tapo neabejotinais raketų technikos lyderiais. Sėkminga palydovo kelionė į kosmosą 1957 m. pritrenkė ne tik visą Sovietų Sąjungą, bet ir pasaulį. „Sputnik 1“ startas buvo įslaptintas - mat garantuoti, kad per raketos bandymą ji tikrai pakils, sovietų inžinieriai negalėjo. Kad sovietinio palydovo paleidimas į kosmosą JAV sukels tikrą šoką, nesitikėjo niekas. „New York Times“ pranešimą apie palydovo paleidimą netgi išspausdino pirmajame puslapyje.
„Sovietų valdžią pribloškė tai, kiek tam dėmesio skyrė pasaulio žiniasklaida, todėl ji reikalavo dar įspūdingesnių pasiekimų“, - teigia kosmoso tyrinėjimų istorikas Peteris Bondas.
Pradžioje šiose lenktynėse neabejotinai pirmavo sovietai. Tų pačių 1957 metų lapkričio 3 d. į kosmosą iškeliavo šuo Laika – pirmasis gyvūnas kosmose – ir sovietai vėl mėgavosi sėkme. Apie tai, kad Laika neišgyveno orbitoje nė savaitės, nors sovietai tvirtino priešingai, tapo žinoma tik kur kas vėliau. Pasirodo, netrukus po raketos starto šuo nugaišo nuo šiluminio smūgio.
Vieną po kito, sovietai skelbė pasauliui savo pasiekimus - pirmieji gyvūnai kosmose, pirmasis žmogus, pirmoji moteris, pirmoji trijų asmenų misija ir pirmasis pasivaikščiojimas atvirame kosmose.
Amerikiečiams tai buvo nemalonus siurprizas. Praėjus metams po pirmojo palydovo paleidimo, JAV prezidentas Dvaitas Eizenhaueris įkūrė Nacionalinę aeronautikos ir erdvės tyrimų agentūrą (NASA). Tačiau pirmąjį SSRS laimėjimą JAV pavyko pakartoti tik 1958-ųjų vasario 1 dieną, kai šalis paleido antrąjį istorijoje dirbtinį žemės palydovą „Explorer-1“. Vis dėlto, šis palydovas buvo net 10 kartų mažesnio svorio nei pirmasis „Sputnik“.
Kosminės lenktynės tarp SSSR ir JAV įsibėgėjo. 1961-aisias metais pirmasis į kosmosą pakilęs ir Žemę apskriejęs žmogus, kosmonautas Jurijus Gagarinas, tapo didvyriu viso pasaulio akyse. Amerikiečiams su tuo susitaikyti buvo ypač sunku. Iškart po J. Gagarino skrydžio prezidentas Džonas F. Kenedis pareiškė, kad per dešimtmetį JAV nusiųs savo kosminę ekspediciją į Mėnulį ir sugrąžins ją atgal į Žemę.
Ko gero, lenktynės, kuri šalis pirmoji išsilaipins Mėnulyje, buvo viena iš didžiausių Šaltojo karo kovų tarp JAV ir SSRS, vykusi tiek technologinėje, tiek ir ideologinėje plotmėse.
NASA sukurtos galingiausios „Saturno“ raketos dėka NASA sugebėjo savo pažadą išpildyti netgi greičiau nei žadėjo - per septynerius metus. Kai astronautas Neilas Armstrongas 1969 m. liepos 21 d. pastatė pėdą ant Mėnulio paviršiaus, lenktynės dėl kosmoso „užkariavimo“ praktiškai baigėsi.
Tiesa, Sovietų Sąjungos skrydžiui į Mėnulį 1969-1972 metais taip pat kūrė raketą-nešėją N1, turėjusią prilygti amerikietiškajai „Saturn“. Jos aukštis – 105 metrai, masė – 2 735 tonos. Nors net keturis kartus buvo bandoma šią raketą išvesti į orbitą, bet visi mėginimai baigėsi nesėkmėmis. Galiausiai projektas buvo nutrauktas. Informacija apie šį projektą buvo įslaptinta, ir pirmosios publikacijos apie raketą N1 pasirodė tik 1989 metais.
1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, Rusijos kosmoso programa neteko didelės dalies lėšų, nors ją ir buvo bandoma atgaivinti, padidinus valstybinį finansavimą ir atsiradus tarptautiniams projektams. Vis dėlto, šiuo metu Rusija užima tik 1 proc. globalinės kosminių tyrimų rinkos.
