Visame pasaulyje koronaviruso atvejų vėl pradėjo daugėti – net ir ten, kur žmonės manė, kad blogiausia jau praeityje. Nuo Melburno Australijoje iki Lesterio Jungtinėje Karalystėje, Pekino Kinijoje, naujos infekcijos bangos privertė vyriausybes vėl atnaujinti karantiną ir griebtis apribojimų.
Jaunimas ir netikėti protrūkiai
Viena iš priežasčių, kodėl vis atsiranda naujų protrūkių, yra laisvai vaikštantys žmonės, nežinantys, kad jie užsikrėtę.
Kinijoje viena moteris, kuri neturėjo COVID-19 simptomų ir laikėsi saviizoliacijos grįžusi iš JAV, užkrėtė 71 žmogų po to, kai pasinaudojo liftu savo gyvenamojo namo pastate.
„Daug duomenų rodo, kad besimptomis perdavimas yra gana įprastas, dėl to sunku kontroliuoti virusą“, – sako Hitoshis Oshitanis, virusologijos profesorius iš Tohoku universiteto Aukštosios medicinos mokyklos Japonijoje.
Neseniai atliktas tyrimas Japonijoje, kurio bendraautorius buvo H. Oshitanis, parodė, kad keletą koronaviruso protrūkių sukėlė jauni žmonės, kurie nesijautė sergantys. Tyrimo metu buvo stebimi daugiau nei 3000 ligos atvejų Japonijoje.
Tyrėjai išskyrė 22 žmones, kurie greičiausiai sukėlė protrūkius už ligoninių ribų. Pusė iš jų buvo tarp 22 ir 39 metų amžiaus. Yuki Furuse, pagrindinis tyrimo autorius ir asistuojantis virusologijos profesorius Kioto universitete, teigė, kad tai sukėlė nuostabą, nes daugiausia sergančių koronavirusu Japonijoje tuo metu buvo 50-60 metų amžiaus.
Tyrimo autoriai tvirtino, jog kol kas nėra aišku, ar socialiniai, genetiniai, biologiniai veiksniai, ar visų jų kombinacija atsakinga už infekcijos plitimą tarp jaunesnio ir vyresnio amžiaus grupių.
Manoma, kad jauni žmonės save priskiria mažesnės rizikos grupei, todėl yra mobilesni, sakė Oshitanis. O tai reiškia, kad jie „gali būti didesnės rizikos aplinkoje“. Taip pat gali būti ir taip, kad jie serga lengva ligos forma ir net nesuvokia, kad platina infekciją, pridėjo Furuse.
Platesnio masto tyrimai rodo, kad vis daugiau jaunų suaugusiųjų gauna teigiamą koronaviruso testo rezultatą. Neseniai atlikta analizė parodė, kad Sietle, JAV, net pusė naujai užfiksuotų koronavirusu užsikrėtusių žmonių buvo tarp 20 ir 30 metų amžiaus. Beveik 70 proc. žmonių, kuriems buvo nustatytas koronavirusas JAV nuo gegužės 30 d., buvo jaunesni nei 60 metų amžiaus, rodo JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro pateikiama informacija.
Besimptomio plitimo rizika
Kai kurie visuomenės sveikatos specialistai, tokie kaip Monika Gandhi – medicinos profesorė Kalifornijos universitete – sako, kad COVID-19 „neįtikėtinai spartus plitimas po pasaulį“ gali būti paaiškintas tuo, kad žmonės nesijaučia ir neatrodo sergantys, tačiau platina virusą.
Anot Gandhi, įrodymai apie besimptomį plitimą yra „iš esmės neginčijami“. „Jūs manote, kad išsiaiškinote, kas turi simptomus, izoliavote juos ir karantinavote... Tačiau sveiki žmonės turi šio viruso rezervuarą“, – sako Gandhi.
Vienas iš pirmųjų besimptomio plitimo pavyzdžių šios pandemijos metu, buvo protrūkis „Diamond Princess“ kruiziniame laive – čia net trečdalis iš 712 koronaviruso atvejų neturėjo jokių simptomų.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų direktorius Robertas Redfieldas gegužę sakė, kad net 25 proc. užsikrėtusių žmonių nejaučia jokių simptomų.
Honkonge ir Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai apskaičiavo, kad žmonės, neturintys ligos simptomų, galėtų būti atsakingi už maždaug 50 proc. COVID-19 atvejų. Duomenys iš pirmųjų protrūkių Singapūre ir Kinijoje parodė, kad žmonės, iš pradžių nesijautę sergantys, prisidėjo prie koronaviruso plitimo 48 proc. Singapūre ir 62 proc. Tiandzine, Kinijoje.
Gandhi teigė, kad didesnis besimptomio plitimo procentas ir užsikrėtę jaunesni žmonės gali būti susiję veiksniai, nes besimptomę infekciją lemia sveikas imuninis atsakas, kurį dažniau turi jaunesni žmonės.
Vyko diskusijos dėl to, ar žmonės iš tikrųjų gali nejausti simptomų – nešioti virusą, tačiau neturėti jokių ligos požymių. Nes tai nėra tas pats, kas ikisimptomiai atvejai, kai žmogus užsikrėtė virusu, tačiau simptomai dar neatsirando. Pasak Gandhi, nėra jokio skirtumo, ar žmogus apskritai nejaučia simptomų, ar dar nepradėjo jų jausti – žala visuomenės sveikatai vis tiek yra ta pati abiem atvejais.
Mokslininkai nežino, kiek užkrečiami yra žmonės, kurie neturi simptomų, ir kiek jie prisideda prie viruso platinimo. Vis dėlto jie vieningai sutaria, kad tinkami higienos įpročiai yra veiksmingi stabdant koronaviruso plitimą, pavyzdžiui, reguliarus rankų plovimas, fizinio atstumo laikymasis, kaukių dėvėjimas. Šios priemonės, pasak Oshitanio, turėtų būti prioritetas.
