Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas antradienį pranešė, kad paliaubų sutartis su FARC sukilėliais baigsis spalio 31 d., abiem pusėms siekiant rasti sprendimą į pusę amžiaus besitęsiantį konfliktą po to, kai šalies rinkėjai referendume atmetė taikos susitarimą.
Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) vadas Rodrigo Londono, geriau žinomas kaip Timoleonas „Timochenko“ Jimenezas, savo „Twitter“ paskyroje uždavė retorinį klausimą – „Ir, po viso šito, karas toliau tęsiasi?“ Vos dieną prieš tai, jis žadėjo, kad sukilėliai ir toliau laikysis paliaubų sutarties, nepaisant referendumo rezultatų.
Tuo tarpu šalies prezidentas per televiziją transliuotoje kalboje iš prezidentūros kalbėjo apie viltį žengti į priekį. „Tikiuosi, kad mes galėsime judėti į priekį, kad rastume šio konflikto sprendimą“, - sakė jis.
Ir toliau dėdamas visas pastangas išgelbėti taikos sutartį, nuo kurio priklauso jo, kaip prezidento, politinis palikimas, Santosas trečiadienį susitiko su savo buvusiu vadovu ir dabartiniu politiniu oponentu Alvaro Uribe, kuris yra vienas aršiausių taikos susitarimo priešininkų, pranešė pareigūnai.
Kolumbijos konfliktas per daugiau nei pusšimtį metų pražudė mažiausiai 260 000 žmonių, o dar 45 000 yra dingę be žinios. Į konfliktą yra įsipainiojusios kelios kairiųjų pažiūrų sukilėlių grupuotės, dešiniojo krašto ginkluotos organizacijos, bei narkotikų karteliai. FARC, didžiausia ir seniausia sukilėlių grupė, pagal taikos susitarimą turėjo tapti nauja politine partija.
Primename, kad kolumbiečiai sekmadienį nedidele dauguma balsavo prieš istorinį taikos susitarimą, kurį Uribe pasmerkė kaip pernelyg atlaidų kairiesiems sukilėliams, tokiu būdu nubraukiant visą beveik ketverius metus vykusį taikos procesą ir sustiprinant buvusio prezidento Uribe įtaką.
Dabar Santosas turės kovoti dviem frontais: jis privalės rasti kompromisinį sprendimą, kuriam pritartų tiek Uribe stovyklos šalininkai, tiek FARC.
Vyriausybės ir FARC sukilėlių pasiekta laikina paliaubų sutartis įsigaliojo rugpjūčio 29 dieną, praėjus penkioms dienoms po to, kai abi stovyklos pasirašė taikos sutartį po keletą metų trukusių sudėtingų derybų Kuboje.
Pagrindinis vyriausybės derybininkas Humberto de la Calle iškart po referendumo sugrįžo į Havaną, kur sieks išsiaiškinti, ar sukilėliai būtų pasirengę iš naujo derėtis dėl susitarimo.
„Sprendimas atnaujinti derybas priklausys tik nuo FARC“, - spaudos konferencijoje kiek vėliau sakė šalies užsienio reikalų ministrė Maria Angela Holguin.
Santosas yra įpareigojęs ją, derybų vadovą de la Calle, bei gynybos ministrą Luisą Carlosą Villegasą įtikinti opoziciją bandyti išgelbėti taikos sutartį. Holguin teigimu, vyriausybė yra „visiškai pasiruošusi“ išklausyti susitarimo oponentus, ir pripažino, kad šalies valdžią nustebino netikėtas referendumo rezultatas, prieš tai nuomonių apklausoms rodžius, jog šalies rinkėjai palaikys susitarimą.
„Mes neturėjome pasiruošę plano B. Tikėjome, kad ši šalis nori taikos“, - sakė ji.
Susitikimas tarp Santoso ir Uribe trečiadienį vyko už uždarų durų ir buvo pirmas jų susitikimas akis į akį per keletą metų. Uribe vadovauja dešiniojo krašto partijai „Demokratijos centras“, ir ignoravo Santoso pirmadienį surengtą skubų pasitarimą, į kurį buvo sukviesti visi aukščiausi šalies politiniai lyderiai.
Abu vyrai turi komplikuotą istoriją. Santosas ėjo gynybos ministro pareigas Uribe vyriausybėje nuo 2006 iki 2009 m., ir vadovavo kariuomenės ofenzyvai prieš FARC sukilėlius. Tačiau 2010 m. pakeitęs Uribę, jis inicijavo taikos derybas su susilpnėjusiais sukilėliais. Tada tarp jo ir Uribe ir perbėgo juoda katė, pastarajam išvadinus Santosą išdaviku.
Santosas taip pat susitiko su kitu buvusiu prezidentu Andresu Pastrana, vadovavusiu šaliai 1998-2002 m., kuris taip pat yra aršus taikos susitarimo oponentas. Tas susitikimas taip pat vyko už uždarų durų. Santosas savo „Twitter“ paskyroje rašė pakvietęs abu buvusius prezidentus „dialogui konstruktyvia dvasia“.
Paskutinį kartą su Uribe jis susitiko 2011 m. sausį, kai jo vyriausybė pradėjo slaptas derybas su FARC. Kai 2012 m. lapkritį Kuboje prasidėjo pirmas oficialus derybų raundas, Santosas pakartotinai kvietė savo pirmtaką į susitikimus, tačiau šis juos ignoravo. Vis dėlto, po referendumo Uribe savo retoriką pastebimai sušvelnino ir yra manoma, kad, su jo palaikymu, taikos susitarimą dar būtų galima išgelbėti.
Kolumbijos konfliktas per daugiau nei pusšimtį metų pražudė mažiausiai 260 000 žmonių, o dar 45 000 yra dingę be žinios. Į konfliktą yra įsipainiojusios kelios kairiųjų pažiūrų sukilėlių grupuotės, dešiniojo krašto ginkluotos organizacijos, bei narkotikų karteliai. FARC, didžiausia ir seniausia sukilėlių grupė, pagal taikos susitarimą turėjo tapti nauja politine partija.
Nuotraukoje: Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas
