Pandemijos pradžioje, kai vakcinos nuo koronaviruso tebebuvo tolimas miražas horizonte, terminas „kolektyvinis imunitetas“ reiškė pabaigą: tašką, kai nuo viruso bus saugi gana didelė dalis amerikiečių, virusas išnyks, o šalis susigrąžins normalų gyvenimą.
Dabar daugiau nei pusė JAV suaugusiųjų jau paskiepyti bent viena vakcinos doze. Tačiau kasdienių skiepijimų rodikliai mažėja, o mokslininkai ir visuomenės sveikatos ekspertai sutaria, kad kolektyvinio imuniteto riba nebus pasiekta – bent jau artimiausioje ateityje (o gal ir niekada).
Priešingai, jie daro išvadą, kad virusas, užuot visiškai pradingęs, greičiausiai taps kontroliuojama grėsme, kuri Jungtinėse Valstijose ir toliau plis daugelį metų. Tai reiškia, kad užsikrėtimai, hospitalizacijos ir mirtys išliks, tik kur kas mažesniais mastais nei dabar.
Būsimų mastų dydis dar nėra žinomas. Tai iš dalies priklauso nuo to, koks kiekis JAV ir viso pasaulio populiacijos pasiskiepys, ir kaip toliau vystysis ir mutuos pats koronavirusas. Tačiau jau dabar yra žinoma, kad virusas keičiasi per greitai, naujos atmainos plinta per lengvai, o vakcinacija vyksta per lėtai, kad būtų užtikrintas kolektyvinis imunitetas.
Ekspertai mano, kad tęstinė imunizacija, ypač žmonių, kuriems kyla didžiausia rizika dėl jų amžiaus, darbo pobūdžio ar sveikatos būklės, bus labai svarbi, siekiant apriboti ateities protrūkių sunkumą, jei ne jų dažnumą.
„Vargu, ar virusas išnyks, – mano evoliucijos biologas Rustomas Antia iš Atlantos Emory universiteto. – Nepasant to, turime dėti visas pastangas, kad pabandytume jį paversti tik lengva infekcija.“
Toks požiūrio pasikeitimas kelia naują iššūkį visuomenės sveikatos priežiūros institucijoms.
Tikslas pasiekti kolektyvinį imunitetą – kai kurie ekspertai kadaise manė, kad tai padaryti bus įmanoma iki vasaros – buvo pavergęs visuomenės vaizduotę.
Pozicija, kad tokio tikslo pasiekti neįmanoma, tampa dar vienu argumentu iš serijos „kam tada išvis vargintis“. Tiesa, priežasčių, kodėl nereikėtų skiepytis, skeptikams ir iki tol netrūko. Nepaisant to, ekspertai sutaria, kad skiepai tebėra svarbiausias įrankis, padėsiantis sukontroliuoti virusą, net jei jo išnaikinti ir nepavyks.
Pagrindinis prezidento Joe Bideno administracijos patarėjas koronaviruso klausimais dr. Anthony Fauci pripažino, kad ekspertų mąstymas pasikeitė.
„Žmonės buvo sumišę ir manė, kad užsikrėtimų niekada nesumažės, kol nebus pasiektas tas mistinis kolektyvinio imuniteto lygis, kad ir koks jis būtų, – sakė jis. –Štai kodėl mes nustojome vartoti terminą kolektyvinis imunitetas klasikine to žodžio prasme. Prašau jūsų, trumpam apie jį pamirškite ir galvokite apie tai, kad paskiepijus didelį kiekį žmonių, infekcijų kiekis sumažės.“
Aukštas slenkstis
Kai 2020 metų pradžioje naujasis korinavirusas pradėjo plisti visame pasaulyje, tapo vis aiškiau, kad vienintelė išeitis iš pandemijos bus susidaręs imunitetas daugelyje žmonių – nesvarbu, ar užsikrėtus natūraliu keliu ar dėl pasiskiepijimo – ir virusas nebegalės užkrėsti naujų aukų. Pasiekti kolektyvinį imunitetą – tokį tikslą išsikėlė ne tik JAV, bet ir daugelis pasaulio šalių.
Manoma, kad ankstyvoji tikslinė kolektyvinio imuniteto riba buvo apie 60-70 procentų gyventojų. Dauguma ekspertų, įskaitant ir patį Fauci, tikėjosi, kad Jungtinės Valstijos galės pasiekti šį tikslą, kai tik atsiras vakcinos. Tačiau jau sukūrus ir patvirtinus skiepus, o pavasarį jau įsibėgėjus vakcinacijai, slenkstis, skiriantis mus nuo kolektyvinio imuniteto ėmė augti. Taip yra todėl, kad pirminiai skaičiavimai buvo atlikti remiantis pradinės viruso versijos užkrečiamumu. Tačiau šiuo metu Jungtinėse Valstijose cirkuliuojanti pagrindinė viruso atmaina yra B.1.1.7, pirmiausia aptikta Jungtinėje Karalystėje, yra net 60 procentų užkrečiamesnė už pirmąją viruso atmainą.
Todėl dabar ekspertai skaičiuoja, kad kolektyviniam imunitetui susidaryti reikalingas imunitetas mažiausiai 80-yje procentų žmonių. Jei išsivystys dar užkrečiamesnės viruso atmainos arba jei mokslininkai nustatys, kad imunizuoti žmonės vis tiek gali pernešti virusą, šiuos skaičiavimus vėl reikės patikslinti.
Apklausos rodo, kad apie 30 procentų JAV gyventojų vis dar nenori skiepytis. Tikimasi, kad ši statistika pagerės, bet greičiausiai nepakankamai.
„Teoriškai įmanoma, kad galėtume paskiepyti apie 90 procentų gyventojų, tačiau sakyčiau, kad tai nėra labai tikėtina“, – sakė Marcas Lipsitchas, Harvardo visuomenės sveikatos Chano visuomenės sveikatos mokyklos tyrėjas.
Nors viruso atsparumas vakcinoms yra pagrindinė priežastis, dėl kurios JAV kolektyvinio imuniteto greičiausiai nepasieks, ji toli gražu ne vienintelė. Kolektyvinis imunitetas dažnai laikomas nacionaliniu tikslu, tačiau tai yra miglota sąvoka tokioje didelėje šalyje.
„Liga perduodama vietiniu lygmeniu. Jei visose Jungtinėse Valstijose bus paskiepyta 95 procentai visų gyventojų, o kai kuriuose mažesniuose miestuose – 70 procentų, virusui bus nusispjauti į nacionalinę statistiką, ir jis tikrai prasisuks tame mažame miestelyje“, – aiškina Lipsitchas.
Atsižvelgiant į judėjimo tarp skirtingų regionų laipsnį, nedidelė viruso banga regione su žemu vakcinacijos lygiu gali lengvai pertsikelti į teritoriją, kurioje dauguma gyventojų yra paskiepyti.
Tuo pačiu metu skirtingų valstijų tarpusavio ryšiai, ypač sušvelninus kelionių apribojimus, reiškia, kad reikia apsaugoti ne tik amerikiečius, bet ir viso pasaulio gyventojus, sako Floridos universiteto padalinio Geinsvilyje biostatistikos specialistė Natalie Dean. Bet kokios pasaulyje atsirasiančios viruso atmainos anksčiau ar vėliau pasieks ir Jungtines Valstijas, pažymi ji.
Daugybėje pasaulio šalių skiepijimo tempas gerokai atsilieka nuo JAV. Pavyzdžiui, visiškai paskiepyti yra mažiau nei 2 procentai Indijos gyventojų, o Pietų Afrikoje tokių žmonių yra mažiau nei 1 procentas, rodo „The New York Times“ surinkti duomenys.
„Mes nepasieksime kolektyvinio imuniteto šalies, valstijos ar net miesto mastu, kol nebus gana atsparūs visi gyventojai“, – sakė Ostine esančio Teksaso universiteto COVID-19 modelių konsorciumo direktorė Lauren Ancel Meyers.
Kas laukia ateityje?
Jei kolektyvinio imuniteto ribos pasiekti bus neįmanoma, po pandemijos apribojimų sušvelninimo svarbiausia bus suvaldyti hospitalizacijų ir mirčių skaičių, mano ekspertai.
Didžiausią dėmesį skirdamos pažeidžiamiausių asmenų skiepijimui, Jungtinės Valstijos jau smarkiai sumažino šiuos skaičius. Jei šios grupės vakcinacijos lygis ir toliau didės, tikimasi, kad laikui bėgant, koronavirusas gali tapti sezoninis – kaip gripas – ir paveikti daugiausia jaunus bei sveikus žmones.
„Mes bent jau norime pasiekti tašką, kai pasitaikys tiesiog atsitiktinių nedidelių paūmėjimų, – sako Vašingtono universiteto Sietle evoliucijos biologas Carlas Bergstromas. – Tai būtų labai protingas tikslas šioje šalyje, kur turime puikią vakciną ir gebame organizuoti skiepijimo procesą.“
Ilgainiui – vienos ar dviejų žmonijos kartų – tikslas bus atskiesti naująjį koronavirusą tiek, kad jis taptų panašesnis į savo pusbrolius, sukeliančius paprastą peršalimą.
Tai reikštų, kad pirmasis užsikrėtimas įvyktų ankstyvoje vaikystėje, o vėlesnės infekcijos būtų lengvos dėl dalinės apsaugos, net jei imunitetas susilpnėtų.
Dalį žmonių (tikslių skaičių dabar pasakyti negalima), kurių ligos eiga palyginti lengva, kelias savaites ar mėnesius gali varginti įvairūs simptomai – šis sindromas vadinamas „ilguoju COVID“. Tačiau vargu, ar jie taps nepakeliamu krūviu sveikatos apsaugos sistemai.
„Didžiąją dalį mirtingumo ir apkrovos sveikatos priežiūros sistemai sukelia žmonės, turintys tam tikrų sveikatos būklės sutrikimų, ypač vyresni nei 60 metų asmenys, – sako Lipsitchas. – Jei sugebėsime apsaugoti tuos žmones nuo sunkių simptomų ir mirties, tada COVID iš visuomenės gyvenimą trikdančios nelaimės paversime įprasta infekcine liga“.
