Kaip ir kiekvienais metais, Čikagoje gyvenantys klaipėdiškiai nedideliame Dixon miestelyje, ant gražaus upės kranto, jau dvyliktąjį kartą atšventė savo Jūros šventę. Kuo išsiskyrė šis „didysis tuzinas“ nuo praėjusiųjų švenčių? Šventės rengėja Rasa Riauka po Neptūno bei Undinės pasveikinimo bei šventės atidarymo, vėliavos pakėlimo, pranešė, kad klaipėdiškiams turi netikėtą staigmeną – Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko sveikinimą, filmuotą prie Danės upės krantinės: „Nors mus skiria Atlantas, bet yra dalykų, kurie mus vienija ir jungia – tai gimtasis miestas Klaipėda, gimtasis kraštas Lietuva, tai mūsų meilė ir tikėjimas, kad esame Lietuvos jūrinės valstybės atstovai. Sveikinu iš pačios jūros šventės šurmulio čikagiškius, klaipėdiškius ir visus kitus, esančius Čikagoje, su Jūros švente ir linkiu, kol bus gyvas nors vienas klaipėdiškis, lietuvis, švęsti Jūros šventes. Gražios šventės ir įspūdžių jums visiems“. Nuostabi akimirka, nutiesusi tiltus tarp Klaipėdos ir Čikagos, sulaukė itin ilgų plojimų. Po mero filmuoto pasveikinimo šventės dalyviai galėjo pirmieji išklausyti miesto vadovo kartu su dukra Elzyte ir Klaipėdos džiazo orkestru įrašyta dainą „Svajonių miestas“, skirtą Klaipėdos miesto gimtadieniui. Ne vieno akyse matėsi ašaros. Ar reikia dainos didesnio įvertinimo?
Kai iš akių, tai ir iš širdies. Taip sakydavo Lietuvoje, taip jaučiasi ne vienas išeivis – Lietuvos emigrantas. Gal todėl tiek daug lietuviškų širdžių palietė atsiųstas Klaipėdos mero sveikinimas Čikagos lietuviams, švenčiantiems Jūros dieną.
O Jūros šventės šventimas Čikagoje prasidėjo nuo to, kad Čikagoje gyvenanti Rasos ir Jordano Riaukų šeima pakvietė savo kelis draugus susirinkti ir atšvęsti Jūros šventę. Aišku, gal vertėtų paminėti ir tai, kad ir patys klaipėdiškiai yra savita publika - karštai mylintys savo miestą ir ypač jūrą, gal kiek atviresni, draugiškesni, linksmesni nei daugelis mūsų. Ir kas gali tai paneigti? Kitais metais prie Rasos ir Jordano jau prisijungė daugiau draugų, pagaliau jų tiek pagausėjo, kad net ir nebetilpo vienos šeimos namuose, reikėjo rasti vietą, kur galėtų susirinkti ir daugiau žmonių. Ta vieta buvo rasta netoliese – gražioje upės deltoje.
Humoro kupinas komandų prisistatymas šį kartą buvo apie emigrantus. Gerai, kad žmonės sugeba iš savęs pasišaipyti, į dažnai nelinksmas istorijas pažvelgti linksmai. Stebėtojų šventėje nebuvo, visi buvo dalyviai. Po to sekė estafetės, vaikų varžybos, tinklinis, renginys keitė renginį. Toliau sekė bendras kepsnių ruošimas, „skanesnio“ stalo varžybos, naktį – šokiai ir dainos, kitą rytą - žuvies gaudymas bei žuvienės virimas.
Jumoro kupinas komandų prisistatymas šį kartą buvo apie emigrantus. Gerai, kad žmonės sugeba iš savęs pasišaipyti, į dažnai nelinksmas istorijas pažvelgti linksmai. Stebėtojų šventėje nebuvo, visi buvo dalyviai. Po to sekė estafetės, vaikų varžybos, tinklinis, renginys keitė renginį.
Kasmet girdime vis garsesnius išeivijos lietuviškųjų organizacijų nusiskundimus, kad vis sunkiau suburti išeivijos lietuvius į renginius, o juo labiau įkalbinti juos padėti juos organizuoti. Spaudoje net kelis kartus nuskambėjo liūdnos gaidelės, kad jei lietuviai ir susirenka į renginius, tai tik pavalgyti ir išgerti (o kartais ir nusigerti!). Šventėje nemačiau nei išgėrusių, nei nusigėrusių. Organizatoriai juokauja, kad visi yra taip užimti, jog nebelieka laiko net pavalgyti, o ką jau kalbėti apie išgėrimą.
Man Jūros šventėje buvo įdomu, nesinorėjo išvažiuoti. Jau kelinta diena iš galvos neblėsta jos įspūdžiai. Kodėl į Čikagos klaipėdiškių šventę gali patekti tik su rekomendacija, ir didžiausias rengėjų rūpestis yra tai, kad jos dalyvių skaičius pernelyg sparčiai auga?
Kažkada paklausiau organizatorės Rasos, kur slypi jų sėkmė.
- O kodėl turėtų būti kitaip, - atsakė Rasa, - juk Jūros šventę mes rengiame sau, patys esame rengėjai ir patys dalyviai. Mums nereikia kviesti pagalbininkų, kone visi, planuojantys atvykti, skambina, klausia, kuo galėtų padėti bei prisidėti.
Ką gi, lieka tik pasidžiaugti gražia švente, padėkoti jos rengėjams bei dalyviams bei prisijungti prie Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko palinkėjimo: „Kol Čikagoje bus gyvas nors vienas klaipėdiškis, švęskime savo Jūros šventę!“
Angelė Kavak,
Nuotraukų autorius Ernestas Stanulis
