Tam tikro maisto produkto užsimanymas nebūtinai reiškia tai, kad norima konkrečiai to produkto. Tai gali būti ir signalas, kad organizmui trūksta tam tikrų vitaminų ar mikroelementų.
Vaistininko Tado Labanausko teigimu, visi esame pripratę jausti alkį ar troškulį. Jei nebūtų šių jausmų, tai greičiausiai mirtume vien dėl to, kad pamirštumėme laiku pavalgyti.
„Alkis ir troškulys gali būti labai stiprūs, bet organizmas, jausdamas kitų medžiagų trūkumą, gali skleisti ir ne tokius ryškius signalus, kurių mes galime nejausti ar nekreipti į juos dėmesio. Galų gale net nesusimąstyti, kad tai galbūt yra organizmo pagalbos šauksmas. Keisti norai gali reikšti tam tikrus pakitimus mūsų kūne, galbūt mums kažko trūksta, o galbūt tai jau ligos ženklas“, – sako jis.
Dažniausiai kalbama apie netikėtus nėščiųjų potraukius maistui – vienos užsimano tokių produktų, kurių gyvenime neliesdavo, o kitos kaip tik atsisako savo mėgstamiausio maisto.
Rūgštaus maisto norėjimas gali reikšti, kad yra sutrikusi virškinimo sistema, kamuoja skrandžio rūgštingumo problemos. Tokiu atveju derėtų pagalvoti apie sveikesnę mitybą, valgyti daugiau vaisių ir daržovių, pasitikrinti dėl Helicobacter Pylori bakterijos.
„Viena klientė pasiguodė, kad negali gyventi be citrinų, net važiuodama į kokią kelionę turi vežtis citrinų ir suvalgyti bent po vieną per dieną, vėliau paaiškėjo, kad jai mažakraujystė.
Jeigu jums labai norisi mėsos, nors anksčiau tai nebuvo būtinas patiekalas, gali būti, kad jums trūksta B grupės vitaminų, ypač B12, arba taip pat gresia mažakraujystė, nes organizmas prašosi geležies“, – savo darbo patirtimi dalijasi vaistininkas.
Tarp dažniausių troškimų – saldumynai
Anot T. Labanausko, dažniausiai pacientai skundžiasi nenumalšinamu saldumynų noru. Tikėtina, kad tai rodo, jog žmonės yra pripratę prie cukraus. Visa, kas saldu, suteikia energijos, laikinai pagerina nuotaiką, padeda nukreipti mintis, bet kartu duoda ir labai daug nereikalingų kalorijų, išaugina ligų riziką bei sukelia dar didesnį pripratimą prie cukraus.
Saldaus maisto galima užsinorėti, jei jaučiamas stresas, miego trūkumas, žmogui yra paprasčiausiai nuobodu. Tokio cukraus vartojimo išvengti padeda trumpas pasivaikščiojimas ar pogulis. Jei jaučiamas alkis ir norisi kažko saldaus, patartina suvalgyti baltymingo maisto, kuris nuslopins alkį kur kas greičiau.
„Jei nepavyksta ištverti, kaip norisi kažko saldaus, verčiau patarčiau rinktis vaisius, uogas ar juodą šokoladą. Juodasis šokoladas, turintis virš 70 proc. kakavos, yra geresnė alternatyva. Šokoladas taip pat pagerina nuotaiką, sumažina stresą, o jame esantys polifenoliai veikia kaip antioksidantai“, – pataria T. Labanauskas.
Noriu sūriai – tiesiog nuobodu ar sutrikęs virškinimas?
Kitas dažnas potraukis – sūriam maistui. Druskos ir mikroelementai organizmui yra ne mažiau svarbūs nei vanduo ir vitaminai.
„Labai svarbu atskirti, kad maistinė druska, natrio chloridas – tai ne tas pats kaip kalio, magnio ar kalcio druskos, tad jei mes naudosime vien maistinę druską, ji gali ir nenumalšinti organizmo poreikių kitiems elementams. Pats sūrumo pojūtis taip pat labai svarbus, be druskos maistas prėskas, nes esame pripratę naudoti daug druskos. Dietologai sako, kad atsisakę didelio jos kiekio maiste, tik po dviejų savaičių pradėsime priprasti prie naujo maisto skonio ir tik ilgainiui organizmas maistą be druskos pripažins kaip skanų“, – pabrėžia vaistininkas.
Norėjimas kažko sūraus yra labai svarbus organizmui, kai kamuoja vasariški karščiai. Prakaituodamas žmogus netenka ne tik vandens, todėl geriant vien jį, nepatenkinamas prarastų druskų poreikis. Tačiau šiek tiek pasūdytas valgomąja druska vanduo taip pat nėra išeitis. Per karščius geriausiai troškulį malšina vidutinio druskingumo natūralus mineralinis vanduo arba specialių elektrolitų mišinys.
Kai žmogui nuobodu, jis jaučia stresą ar nėra išsimiegojęs, jis taip pat gali norėti sūrių užkandžių, mat valgymas ramina ir guodžia. Tačiau jei užsinorima sūraus maisto neįprastai greitai ar jo trokštama ilgai, vertėtų sunerimti – tai gali būti ir ligos simptomas. Druskos potraukis gali reikšti, kad pacientui – mažakraujystė, sutrikęs hormonų balansas arba problemos su inkstais bei virškinimo traktu.
