Ar prisimenate tokį 1998 m. filmą „Trumeno šou“, kuriame Jimas Carrey vaidina naivų vaikinuką, nesuprantantį, kad visas jo gyvenimas tėra vienas didelis realybės šou, o visi jo sutikti žmonės – aktoriai? Šis filmas paskatino ne vieną žmogų manyti, kad jį slapta stebi visas pasaulis – vienas vyras net nuvyko į Niujorką po Rugsėjo 11-osios įvykių, kad asmeniškai įsitikintų, jog bokštų dvynių tikrai nebėra, ir kad tai nėra realybės šou „siužeto vingis“.
Žinoma, jeigu jūsų gyvenimas tikrai būtų realybės šou, niekas jums neleistų pamatyti filmo, kuris pasakoja apie lygiai tokią pat situaciją, bet jeigu tai minutėlei pamirštume, „Trumeno šou“ yra tikra moderni sąmokslo teorija, kuriomis vis dar tiki nemažai žmonių. O sąmokslo teorijų specialistas ir psichologijos profesorius Robertas Brothertonas sako, jog atsiradus internetui sąmokslo teorijos plinta greičiau nei kada anksčiau. Laimei, greičiau plinta ir teisinga informacija.
„Visą laiką girdime, kad gyvename sąmokslo teorijų aukso amžiuje, bet tai nevisai tiesa. Mes nesąmokslaujame labiau nei prieš 100 metų. Iš tiesų tokios teorijos gyvuoja nuo pat visuomenės susikūrimo – žmonės visais laikais nerimaudavo, kad kiti rezga sąmokslus jiems už nugaros“, - aiškina jis, pažymėdamas, kad Majamio universiteto tyrėjai išnagrinėjo 113 metų skaitytojų laiškus „The New York Times“ laikraščiui ir atrado, jog entuziazmas sąmokslo teorijoms laikui bėgant išliko panašaus lygio.
\
Paklaustas, ar yra bendrų savybių, vienijančių žmones, kurie yra labiau linkę tikėti sąmokslo teorijomis, profesorius atsakė: „Turbūt aiškiausiai matomas ryšys yra tas, kad stipriau sąmokslo teorijas palaikantys žmonės yra labiau linkę į paranoją – tai nestebina turint omenyje tai, kad dauguma sąmokslo teorijų remiasi tuo, jog kiti slepia nuo jūsų tiesą, kas taip pat yra ir paranojos pagrindas.“
„Viskas prasideda nuo labai žmogiškų kasdienių įtarimų, kad jūsų bendradarbiai apkalba jus už nugaros ar kad nepažįstamas žmogus gatvėje į jus keistai pažiūrėjo, - sako jis. – Kiek labiau stebina tai, kad kai kurie tyrimai rado sąsają ir tarp tikėjimo sąmokslo teorijomis bei tam tikro atvirumo naujoms idėjoms. Neretai galima rasti ryšį tarp tikėjimo sąmokslo teorijomis ir paranormaliais reiškiniais, Naujojo amžiaus idėjomis ar moderniaisiais mitais ir prietarais. Šios idėjos ne visuomet yra logiškai susijusios tarpusavyje, tačiau gana tvirtai galima teigti, kad žmogus, tikintis viena neįprasta idėja, paprastai tiki ir kitomis – net ir prieštaraujančiomis viena kitai.“
„Kitas dalykas, koreliuojantis su tikėjimu sąmokslo teorijomis, yra jausmas, kad jūs nekontroliuojate to, kas vyksta aplinkui, - pažymi jis. – Taigi, ideali sąmokslų teoretiko savybių kombinacija būtų kiek didesnis nei vidutinis įtarumas, didesnis atvirumas neįprastoms idėjoms, bei jausmas, kad neturite įtakos kitiems dalykams.“
Taigi, kai jau turime prieš akis žmogų, kuris yra labiau linkęs patikėti sąmokslo teorijomis, kaip galime jį įtikinti, kad jo įsitikinimai klaidingi? Tiesioginių įrodymų ne visuomet pakanka: dar ir šiandien yra žmonių, manančių, kad nusileidimas Mėnulyje buvo suklastotas, nepaisant to, kad technologijos tais laikais nebuvo pakankamai tam pažengusios. Dar daugiau žmonių tiki, kad vaistai nuo vėžio jau seniai yra išrasti ir slepiami nuo plačiosios visuomenės pasaulio turtuolių, nepaisant to, kad nuo vėžio kasdien miršta net patys įtakingiausi planetos žmonės.
Visą laiką girdime, kad gyvename sąmokslo teorijų aukso amžiuje, bet tai nevisai tiesa. Mes nesąmokslaujame labiau nei prieš 100 metų. Iš tiesų tokios teorijos gyvuoja nuo pat visuomenės susikūrimo – žmonės visais laikais nerimaudavo, kad kiti rezga sąmokslus jiems už nugaros.
„Pati sąmokslo teorijų esmė yra ta, kad niekas negali įrodytų, jog jos neteisingos, - sako Brothertonas. – Jeigu apskritai nėra jokių įrodymų, galima sakyti, kad jie buvo paslėpti. O jeigu yra įrodymų prieš tą teoriją, tuomet galima tvirtinti, kad tai tiesiog dezinformacija.“
Taigi, vien tik diskutuoti apie faktus su sąmokslo teoretikais nepakanka, nes, jų akyse, esi arba kvailas, arba dezinformuotas. Tačiau yra įrodymų, kad teigiamų rezultatų gali turėti paprasčiausias paskatinimas mąstyti racionaliau. Vienas tyrimas netgi atskleidė, kad čia svarbus net šriftas – jeigu sąmokslo teoriją perskaityti sunkiau, ji atrodo mažiau įtikima, nes reikalauja gilesnio mąstymo.
„Geriausia pozicija yra balansas tarp atvirumo naujoms idėjoms, nepriimant už gryną pinigą kiekvienos konspiracijos“, - pataria Brothertonas. Nelengva užduotis.
Nuotraukoje: Kadras iš filmo „Trumeno šou“
