Vakcinos tarsi parodo imuninei sistemai grėsmę organizmui keliančio mažo smurtautojo (pvz., viruso ar bakterijos) atvaizdą. Tai paskatina imunologines priešgaisrines pratybas prieš įsibrovėlį, leisiančias organizmui kur kas greičiau ir tinkamiau sureaguoti tikrojo „gaisro“ atveju. Šis imuninis atsakas ir gali sukelti tam tikrą šalutinį poveikį, rašo „Science Focus“.

Skirtingų žmonių imuninės sistemos skiriasi, nes jų funkcionavimas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant genetiką, amžių, lytį, esamas ligas ir net mikrobiomą, todėl jos skirtingai reaguoja į vakcinas. Pavyzdžiui, vyresnio žmogaus imuninė sistema turi gerą atmintį ir gali sėkmingiau kovoti su anksčiau „matytais“ patogenais, tačiau ji nėra tokia veiksminga, kovojant su naujomis ligomis, tokiomis kaip COVID-19.

Moterys turi dvi X chromosomas, o vyrai – tik vieną. Yra nustatyta, kad daugelis X chromosomos genų vaidina svarbų vaidmenį imuninės sistemos funkcijose, todėl stebimi ryškūs lyčių skirtumai – moterų imuninis atsakas yra stipresnis. Tai reiškia, kad stipresnį šalutinį poveikį patiria moterys, ypač jaunesnio amžiaus.

Šalutinis poveikis gali būti susijęs su pagalbinių medžiagų vartojimu. Siekiant stipresnio imuninio atsako nei vien reakcija į parodytą mikrobo atvaizdą, į kai kurių vakcinų sudėtį saugiai įtraukiamos tokios medžiagos kaip aliuminis, kurios gali dar labiau suaktyvinti imuninę sistemą.

Jei pasiskiepiję jaučiate galvos skausmą, nuovargį ir net karščiavimą, tai yra ženklas, kad jūsų imuninė sistema veikia. Šie fiziniai organizmo atsako į vakcinaciją požymiai netgi turi pavadinimą – reaktogeniškumas. Tačiau nereikėtų kaltinti vien vakcinos ir jos sudedamųjų dalių. Tam tikrą vaidmenį gali vaidinti ir tai, kaip vakcina suleidžiama: kampas, adatos dydis, vieta ir greitis.