Turbūt nieko nėra trapesnio Europos ir Turkijos kivirče nei prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pasididžiavimas. Šiomis dienomis tarptautiniu mastu jis jaučiasi perdėtai svarbus ir bet koks įžeidimas iš Nyderlandų jo šalyje nebus priimtas gerai.
Kai jį pradžioje sukritikavo Vokietija, o netrukus ir Nyderlandai, Erdoganas abi šalis apkaltino nacizmu. Tokie jo žodžiai sulaukė tik dar didesnės kritikos iš abiejų šalių, turint ga;voje, jog Nyderlandai turėjo apie 200 tūkstančių žmonių, kuriuos šalyje nužudė nacių pajėgos.
Šį savaitgalį Erdogano ministrai turėjo kreiptis į Nyderlanduose gyvenančius turkus. Tokiu būdu siekiama susilaukti daugiau paramos Turkijoje vyksiančiame referendume, kuriuo Erdoganas siekia visą Turkijos valdžią perimti į savo rankas. Tačiau bandydamas savo šalyje dar labiau užtemdyti demokratiją Erdoganas pamiršo vieną svarbią detalę – Nyderlandų rinkimus, kuriuose imigracija yra vienas iš svarbiausių klausimų. Turkijos Užsienio reikalų bei Šeimų ministrai nebuvo įleisti į Nyderlandus.
Olandijos ministras pirmininkas Markas Rutte’as teigė jog nemano, kad Erdoganas bandė daryti įtaką Nyderlandų rinkimų procesui. Tačiau jo ministrai bandė patekti į šalį prieštaraudami Nyderlandų vyriausybės norams. Rutte’as teigia, jog vyriausybė derėjosi su Užsienio reikalų ministru Mevletu Cavusoglu dėl nedidelio susirinkimo Roterdame, tačiau derybų metu ministras pradėjo grasinti, jeigu nebus priimtas nutarimas, kurio nori jis. Rutte’as teigia, jog tai buvo derybų galas: „nutraukėme derybas... Kai Turkijos Užsienio reikalų ministerija pradėjo grasinti sankcijomis.“ Tuo pat metu Cavusolglu buvo uždrausta atvykti į Roterdamo oro uostą.
Po kelių valandų į šalį pabandė patekti ir dar vienas iš Erdogono ministrų – Šeimų ministrė Fatma Betul Sayan Kaya, kuri į Nyderlandus pateko per Vokietijos sieną. Policijos pareigūnams teko sugrąžinti ją atgal.
Populistas-nacionalistas Geertas Wildersas savaitgalį bandė išnaudoti kilusią sumaištį ir Šeimų ministrei „Twitter“ paskyroje liepė „dingti iš šalies ir niekada nebesugrįžti“ bei „pasiimti visus savo turkus iš Nyderlandų.“ Jeigu tik galėtų Wildersas iškart panaikintų Nyderlandų narystę Europos Sąjungoje ir uždarytų šalies sienas.
Jeigu tai būtų įvykę kokiu nors kitu metu, tai būtų tik nedidelis politinis kivirčas, tačiau dabar laikai nėra normalūs. Po „Brexit“ ir Trumpo Europos dabar laukia keletas svarbių rinkimų, kuriuose kandidatuoja ir nacionalistai-populistai, tokie kaip Wildersas. Jie remiasi imigracijos problemomis ir kelia grėsmę visai ES egzistencijai.
Erdoganas iškilo kaip įtakingas lyderis, svarbus partneris kovoje su terorizmu, JAV sąjungininkas Sirijoje bei naujas Rusijos draugas tame pačiame konflikte. Be to Turkijoje sulaikoma labai daug pabėgėlių, kurie kitu būdu laisvai patektų į Europą. Dabar jis turi visas galias daryti įtaką žemyne vykstantiems įvykiams, kad ir kaip tai nepatiktų Europos vyriausybėms.
„Brexit“ įvyko akcentuojant imigracijos problemas, rodant pabėgėlių, plūstančių į Europą, nuotraukas bei sėjant baimę apie radikalių islamistų teroro išpuolius. Tokios pat mintys skamba ir populistų kalbose visoje Europoje. Artėjančiais mėnesiais visoje Europoje vyks rinkimai, kuriuose naujos nacionalistų-populistų partijos kelia grėsmę senosioms.
Nors Erdoganas daro labai didelę įtaką visai Europai, savaitgalį įvykęs diplomatinis kivirčas parodo ir kitą jo asmenybės pusę. Jo veiksmai tik dar labiau stiprina Europos susirūpinimą, kad Turkijos lyderis gali tapti diktatoriumi.
