Savaime suprantama, amerikiečiai turi nemažai pagrįstų priežasčių bijoti teroristų smurto. Šalį seka ilgas masinių šaudynių ir smurto prieš rasines mažumas šleifas. Tačiau pažvelgus į didelio masto žiauraus terorizmo atakas, kurias pastaruoju metu atlieka radikalizuoti musulmonai, aiškėja, jog Jungtinėse Valstijose tokių incidentų pasitaikė žymiai mažiau nei Europoje. Nuo atakos prieš satyrinio laikraščio „Charlie Hebdo“ redakciją 2015 m. pradžioje Paryžiuje, Prancūzijoje, Vakarų Europa tapo daugiau nei tuzino didelio masto terorizmo aktų auka, o dauguma tų atakų buvo priskirta „Islamo valstybės“ grupuotei arba jos įkvėptos. Minėtosios atakos nusinešė šimtus gyvybių ir paliko dar daugiau sužeistųjų. Tuo tarpu Jungtinės Valstijos – kurios atrodo kur kas patrauklesnis taikinys radikalams, nekenčiantiems Amerikos veiksmų Vidurio Rytuose – patyrė mažiau nei 10 tokių atakų nuo pat 2001 m. rugsėjo 11-osios.

Žurnalas „Vice“ pakalbino Jeffrey Ringelį, ilgametį FTB veteraną, kurio darbo specifika buvo su terorizmu susiję atvejai. Dabar Ringelis vadovauja garsiai saugumo žvalgybos firmai „Soufan Group“. Jis sutiko paaiškinti, kuo Amerika terorizmo atžvilgiu skiriasi nuo Europos, kurią pastaruoju metu krečia radikalizuotų islamistų smurto protrūkiai.

- Pats paprasčiausias paaiškinimas, kodėl masinio smurto aktai, atliekami radikalizuotų musulmonų, yra palyginti reti Jungtinėse Valstijose, yra tas, kad mes turime geresnes sienas. Tolimas atstumas ir agresyvi saugumo kontrolė sulaiko žmones nuo kelionių į užsienį, kur jie gali radikalizuotis, bei atbaido smurtinius radikalus nuo atvykimo pas mus. Kaip jūs vertinate tokį paaiškinimą?

- Tai yra tvirtas argumentas. Jungtinėse Valstijose yra mažiau žmonių, keliaujančių į užsienį kovoti Sirijoje ar Irane. Tačiau jeigu mes pažvelgsime atgal, į pastarojo meto atakų bangą Europoje, tuomet pamatysime, kad daugybė tų užpuolikų buvo jau gimę tose šalyse. Daugybė tų žmonių nekeliavo niekur kitur. Paprastai jie yra antros kartos emigrantai, kuriems per socialinius tinklus buvo įsakyta radikalizuotis tose šalyse. Taip pat kai kuriose maldos vietose yra žmonių, kurie skleidžia neapykantos žinią ir skatina kitus vykdyti atakas.

- Yra ir dar vienas dažnas argumentas: kad Amerika neturi tiek daug radikalizuotų musulmonų todėl, jog mes geriau integruojame tuos žmones, ar bent jau neatstumiame, nei Europa, kuri šia prasme atrodo labai prastai. Kaip manote, ar tai iš tikrųjų yra tiesa?

- Taip. Daugybė žmonių, kurie atvyksta čia, supranta, kad mes esame emigrantų šalis. Prancūzijoje tu esi prancūzas tik tada, jeigu priklausai kokiai penktai emigrantų kartai. Tačiau Amerikoje visi yra nauji, ir visi yra skirtingi. Čia lengviau rasti į save panašių žmonių, tad nesijauti paliktas likimo valiai, ir tokiu būdu atskirtas nuo visuomenės. Žinoma, kai kurie žmonės susiduria su tomis problemomis, bet, kalbant apskritai, čia yra mažiau priežasčių sakyti, kad esi puolamas.

- Tačiau, kaip jūs ir sakėte, atskirtis ir radikalizacija egzistuoja ir čia. Jūsų nuomone, ar Amerika geriau atpažįsta ir sustabdo žmones, esančius smurto kelyje, nei Europa, ar ta problema čia tiesiog yra kur kas mažesnė?

- Kaip FTB veteranas, aš turiu pasakyti, kad pas mus situacija yra geresnė. Vis dėlto, verta atminti, kad Europos šalys yra nepriklausomos, suverenios valstybės, ir jos visos savaip žiūri į privatumą. Mes esame šalis, kuris laikosi tų pačių federalinių įstatymų, ir tai leidžia dalintis didesniu kiekiu informacijos tarp valstijų.

Tačiau mes taip pat turėjome savų problemų. Omaras Mateenas (radikalizuotas Orlando naktinio klubo „Pulse“ užpuolikas – red. past.) buvo tiriamas teisėsaugos, tačiau tas vyrukas niekada neperžengė linijos. Tad Konstitucija mus įpareigojo nutraukti tyrimą. O tuomet vieną dieną jis staiga pradėjo veikti. Tada ir kyla klausimas: kiek daug priemonių ir resursų mes galime paskirti žmonių stebėjimui ir kokį laiko tarpą, legaliai, mes galime tai daryti, prieš padarant išvadą, kad mums nepatinka tai, ką jis kaba, bet jis nelaužo jokių įstatymų, tad mes nieko negalime dėl to padaryti?

- Tačiau kai žmonės prasprūsta pro teisėsaugos radarą, mes tampame panašūs į Europą, tiesa? Mes taip pat turime pakankamai taikinių, kuriuos būtų galima pulti, ir daugybę būdų žmonėms gauti dar baisesnių ginklų.

- Londono tilto ataka buvo tokia. Ji buvo įgyvendinta pasitelkus transporto priemonę ir peilius, kuriuos sustabdyti praktiškai neįmanoma, nebent būtų gautas išankstinis perspėjimas. Tačiau Jungtinėse Valstijose sporto ar muzikos renginiuose visuomet pamatysi ginkluotus teisėsaugos pareigūnus. Tai padeda atbaidyti užpuolikus nuo tokio tipo atakų, nes jie suvokia, kad anksčiau ar vėliau turės susidurti su ginkluotais pareigūnais, kurie turi galimybių juos sustabdyti.

- Kaip jūs vertinate prezidento Donaldo Trumpo atsaką į Londono tilto ataką, kuria jis tarsi pasinaudojo, kad paskatintų žmones baimintis panašaus akto Jungtinėse Valstijose ir užsiminė, jog piliečiai nebus saugūs nuo terorizmo be jo kelionių draudimo pabėgėliams bei asmenims iš šešių musulmoniškų šalių?

- Donaldas Trumpas yra politiškas. Jis pasistengs padaryti viską, kad tik jūs įsisąmonintumėte jo siunčiamą žinią. Pažvelkime į pastarojo meto atakas, tiek Europoje, tiek Amerikoje, ir į draudime identifikuotas šalis. Kiek užpuolikų atvyko iš būtent tų šalių? Vyriausybė turi teisę ir atsakomybę patikrinti visus žmones prieš juos įleidžiant į šalį, bet atrinktosios šalys nėra tos, su kuriomis mes turime daugiausiai problemų.

- Ar apskritai nerimaujate dėl tokios Trumpo retorikos ir neapykantą kurstančios kalbos bei nusikaltimų prieš musulmonus amerikiečius plitimo, kuris gali padidinti jų atskirtį visuomenėje ir pastatyti į pavojų vieną iš pagrindinių faktorių, padėjusių išlaikyti islamiško terorizmo riziką mūsų šalyje žemą?

- Ta izoliacija, kurią jaučia kai kurie žmonės, kuriuos bandoma paversti ne šalies dalimi, bet mažumos grupele, tikrai gali padidinti jų atskirtį. Tai apsunkina galimybes žmonėms su skirtingu religiniu tikėjimu ar odos spalva, ar lytimi, ar politiniais įsitikimais susiburti draugėn ir sukritikuoti kitus žmones, kurie vadovaujasi savo radikaliais ir smurtiniais siekiais, ir kurie yra neteisūs kitų akyse, bet kuriuos seka kai kurie kiti žmonės, nes jie patys yra šiek tiek panašūs į jų siunčiamas neapykantos žinutes. Kiekvienas dabar gali tapti „interneto riteriu“, ir tai taip pat yra problemos dalis. Kiekvienas dabar gali atsisėsti už klaviatūros, išleisti į eterį šiek tiek neapykantos, ir tokiu būdu prisidėti prie tos atskyros didinimo.

- Pabaigai, koks būtų jūsų patarimas žmonėms, kurie galbūt nerimauja dėl radikalizuotų musulmonų terorizmo Amerikoje, ypač po tokio plataus masto Londono tilto atakos nušvietimo žiniasklaidoje?

- Jiems tikrai nereikia bijoti, kad masiškai padaugės islamistų atakų. Jiems reikia tai suprasti. Tačiau, jeigu jie vis tiek bijo islamistų išpuolių, tuomet jie turėtų bijoti ir išpuolių darbovietėje ar to, kad netyčia atsidurs netinkamoje vietoje per apiplėšimą.