Lukas Lekavičius ir Domantas Sabonis praėjusią savaitę įsimintinai debiutavo Lietuvos rinktinėje. Jauniausi nacionalinės komandos nariai svarbiausiomis akimirkomis pademonstravo brandų ir solidų žaidimą. Užkulisiuose vis drąsiau kalbama apie 21-erių L.Lekavičiaus galimybes prasimušti į dvyliktuką, o 19-mečio D.Sabonio pasirodymas kiek sumažino nerimą dėl sunkiojo krašto puolėjo pozicijos.
„Jei prisimintume Ado Juškevičiaus, Žygimanto Janavičiaus, Deivido Gailiaus ar šiemetinį Mariaus Runkausko debiutą, jis nebuvo toks ryškus, – 24sek.lt sakė treneris Šarūnas Sakalauskas. – O šie du jauni žaidėjai debiutavo labai galingai.“
Tačiau Š.Sakalauskas neužbėga įvykiams už akių – jauniesiems rinktinės nariams dar yra, ką įrodyti.
„Reikia nepamiršti, kad daugelis žaidėjų pasiruošimą čempionatui pradėjo po vasarinės pauzės. Tuo tarpu L.Lekavičius žaidė studentų, D.Sabonis – jaunių rinktinėje, todėl dabar yra geros formos. Galbūt ir tai turėjo įtakos tokiam geram jų pasirodymui“, – svarstė ilgametis krepšinio treneris.
Bet Š.Sakalauskas negalėjo nesižavėti jaunųjų žaidėjų psichologiniu nusiteikimu. Pasak stratego, nuostabu, kad D.Sabonis ir L.Lekavičius neužima statistų vaidmens: „Jie labai gerai susitvarkė su psichologine atsakomybe. Juk Lietuvos rinktinė – viena pajėgiausių komandų pasaulyje, o jie – būdami vos 19-os ir 21-erių, tik atėjo į tokią stiprią komandą ir taip gerai sužaidė... Pagyrimas jiems ir visai rinktinei. Tai rodo, kad komandoje – geras mikroklimatas, jaučiasi patyrusių žaidėjų pagalba.“
– Jonas Kazlauskas užsiminė, kad iš įžaidėjo jam reikia ne tik taškų, bet ir gero komandos žaidimo organizavimo. Ar šią funkciją Lukas atlieka taip pat gerai, kaip kol kas pelno taškus?
– Sunku pasakyti. Gal J.Kazlauskas tyčia taip pasakė, kad nuo pagyrų žaidėjai nebūtų patenkinti vien savo taškais, nes pagrindinis įžaidėjo uždavinys – organizuoti žaidimą. Ir tik tada, kai to nepavyksta, įžaidėjas turi atakuoti. Taip, L.Lekavičius pirmosiose rungtynėse įmetė iš 8 metrų baigiantis atakai skirtam laikui, bet tą jis darė ir „Žalgiryje“. Eurolygos pamokos buvo naudingos – dabar jam lengviau adaptuotis. Mano nuomone, jam gerai sekasi sustatyti žaidimą. Tą byloja ir aikštėje praleistų minučių skaičius. Jo veiksmai puolime ir pasirinkti metimai į krepšį – logiški.
– Po tokio debiuto rinktinėje L.Lekavičius dabar viena koja lenkia Žygimantą Janavičių?
– Manau, kad šioje pozicijoje dar viskas priešakyje. Ž.Janavičius irgi yra pajėgus įžaidėjas. Jis pernai jau buvo viena koja rinktinėje, tik ta nelemta trauma... Be to, tai – labai skirtingi įžaidėjai. Tas, kas važiuos į čempionatą, paaiškės po treniruočių proceso. Treneriai geriausiai matys, kokio žaidėjo reikia rinktinei ir kas priima geresnius sprendimus. Be to, atakuojančio gynėjo pozicija turės didelę įtaką įžaidėjo pozicijai. Nepamirškime, kad ir Adas Juškevičius gali žaisti tiek pirmu, tiek antru numeriu. Daug kas priklausys nuo to, kokią taktiką pasirinks J.Kazlauskas – pasiimti du įžaidėjus, du atakuojančius gynėjus ir vieną per abi pozicijas galintį žaisti krepšininką, ar elgtis kitaip.
– Kalbama, kad didžiausias D.Sabonio trūkumas – gynyba. Kaip jam sekėsi gintis su australais?
– Komandinė rinktinės gynyba dar tobulinama. Reikia laiko susižaisti ir prisiderinti prie sistemos. Matosi, kad komandinių veiksmų dar trūksta, nes paprasčiausiai trūksta praktikos. Bet Lietuvos rinktinė pastaraisiais metais yra viena geriausiai besiginančių komandų. Manyčiau, kad ir tos D.Sabonio klaidos, jei tokių buvo, kilo būtent iš to, kad visai komandai dar reikia treniruočių. O kalbant apie jo asmeninę gynybą, nepasakyčiau, kad tų klaidų buvo. Domantas yra gan aukštas, fiziškai tvirtas, judrus. Matėme, ir keletą blokų jis padarė, gerai kovojo dėl atšokusių kamuolių. Tokiam žaidėjui nedidelė konkurencija sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje yra privalumas. Juk kitų pozicijų žaidėjai turi dalintis užduotimis, o Domantas su Pauliumi – ne.
– Ar tokio Domanto žaidimo užtenka tam, kad J.Kazlauskui nereikėtų dažnai eksperimentuoti perstumdant lengvuosius krašto puolėjus ar „centrus“ į sunkiojo krašto puolėjo poziciją?
– Į Europos čempionatą negali važiuoti su vienu variantu. Jei P.Jankūnas ar D.Sabonis gaus traumą, nebeliks kitų scenarijų. Matėme, kad su australais J.Kazlauskas jau išbandė žemesnį penketą. Laikas parodys, ar to reikės ateityje, bet kad bus pasiruošta – logiška. Tiesiog gali prireikti ištampyti varžovų gynybą ir ištraukti varžovų sunkųjį krašto puolėją iš po krepšio. O puikiai galintis pataikyti Jonas Mačiulis labai sėkmingai galėtų jį ir ištraukti.