Kinija šiais metais sieks 6,5-7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo. Tokį planą prasidedant metinei parlamento sesijai paskelbė šalies premjeras Li Keqiang. Tačiau dar prieš kelis mėnesius planuota didesnė, maždaug 7 proc. ekonomikos plėtra. Nerimą kelia ne tik lėčiau augantis BVP, bet ir didėjanti skola, tirpstančios valiutos atsargos ir mažėjantis eksportas. Ar Kinijos problemos gali sukelti naują finansų krizę?
Nuo 1970 metų iki pastarosios finansų krizės Kinija galėjo pasigirti vidutiniškai 10 proc. per metus augančiu BVP. Kinams puikiai sekėsi vykdyti aktyvią eksporto strategiją, imituojant ir gaminant kitose šalyse sukurtus produktus. Tačiau pastaruosius penkis metus šalis vystosi vis lėčiau. Pernai bendrojo vidaus produkto augimas buvo mažiausias per 25 metus ir siekė 6,9 proc. Šįmet valdžia siekia 6,5-7 proc. ūkio augimo.
Nors „Bloomberg“ apklausti analitikai 2016 metais prognozuoja panašią, 6,5 proc., Kinijos ūkio plėtrą, yra nemažai manančių, kad prognozės pernelyg optimistinės. Pavyzdžiui, Tarptautinio valiutos fondo ekspertai prognozuoja 6,3 proc. augimą.
Ekonomikos duomenų tikslumu viešai abejojama
Tačiau tikroji problema – prognozių patikimumas. „The Economist“ juokauja, kad jei jau Kinijos lyderiai nusprendė, jog ekonomika augs 6,5-7 proc., vadinasi, taip ir bus. Britų žurnalas anksčiau ne kartą teigė, jog šalies skelbiami duomenys gali būti „pritempiami“: ekonomikai augant per greitai – Kinija įtariama rodiklių mažinimu, tuo tarpu ekonomikai buksuojant – augimas gali būti „pagražinamas“.
Pavyzdžiui, alternatyviais šaltiniais besiremiantys ekonomistai skaičiuoja, kad praėjusiais metais Kinijos ūkis plėtėsi 5-6 proc. – žymiai mažiau, nei oficialiai skelbė šalies valdžia.
Baiminamasi ir šį kartą, jog nepavykus pasiekti užsibrėžto tikslo, statistinius duomenis gali būti bandoma „pritempti“, tokiu būdu užtušuojant ekonomikos problemas.
Neramina kiti ekonomikos rodikliai
Ekonomistai nuogąstauja dėl didelės bendrosios Kinijos skolos, kuri yra 2,5 karto didesnė už BVP. Tai pinigų suma, kurią kartu sudėjus skolinga valstybė, namų ūkiai ir įmonės. Tačiau skolinimąsi planuojama didinti ir šiais metais.
Abejodama, kad valstybės institucijos efektyviai sugebės įgyvendinti ekonomikos reformas, reitingų agentūra „Moody’s“ praėjusią savaitę sumažino šalies kredito reitingo perspektyvą iš „stabilios“ į „neigiamą“.
Valstybės valdomos įmonės kritikuojamos dėl neefektyvios veiklos. Taip pat neramina 15 proc. per pastaruosius metus sumažėjusios užsienio valiutos atsargos. Lėšos buvo aktyviai naudojamos siekiant palaikyti juanio kursą ir stabilumą šalies kapitalo rinkoje.
Prieš kelias dienas paskelbti duomenys apie 25 proc. kritusį šalies eksportą, kuris turi reikšmingą įtaką Kinijos BVP augimui.
Ekonomikos problemos puikiai atsispindi finansų rinkose – spartus kapitalo atitraukimas iš Kinijos fiksuojamas jau nuo praėjusių metų vidurio. Tuo tarpu šalies akcijų indeksas „Shanghai Composite“ vien šiais metais yra nukritęs daugiau nei 10 proc.
Ko reikėtų tikėtis pasaulio ekonomikai?
Lėtėjanti Azijos galiūnė neabejotinai sulėtins viso pasaulio ekonomikos augimą, tačiau turės skirtingą įtaką išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims. Besivystančioms šalims poveikis bus skausmingas, nes jos pripratę prie neblėstančio Kinijos apetito žaliavoms. Nors žaliavų kainos, palyginti, mažos, apetitas nedidėja.
Išsivysčiusioms šalims Kinijos problemos turės mažesnę įtaką, išskyrus nuo eksporto priklausomoms Japonijai ir Vokietijai.
Lėtėjanti Azijos galiūnė neabejotinai sulėtins viso pasaulio ekonomikos augimą, tačiau turės skirtingą įtaką išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims. Besivystančioms šalims poveikis bus skausmingas, nes jos pripratę prie neblėstančio Kinijos apetito žaliavoms. Nors žaliavų kainos, palyginti, mažos, apetitas nedidėja.
Kas laukia pačios Kinijos?
Pagal naująjį Kinijos penkių metų planą (kuris dar turi būti patvirtintas parlamento), šalies BVP iki 2020 metų kasmet augs vidutiniškai 6,5 proc. Jeigu augimas iš tiesų išliktų toks didelis, Kinija pasiektų savo ilgalaikį tikslą nuo 2010 iki 2020 m. padvigubinti šalies ekonomiką. Deja, nemažai ekonomistų tokį planą laiko sunkiai įgyvendinamu.
Kaip ten bebūtų, Kinijos BVP (tiek oficialiai skelbiamas, tiek skaičiuojamas Vakarų ekonomistų) vystosi pakankamai sparčiai ir, labiausiai tikėtina, augimo tendencija išsilaikys, bent jau artimiausiais metais. Žinoma, ateityje reikia aktyviai stebėti skelbiamus ekonomikos rodiklius bei ekspertų vertinimus dėl šių duomenų patikimumo.
Ilguoju laikotarpiu Kinijos ekonomikos augimas gali dar labiau sulėtėti. Tam įtakos turės ilgą laiką galiojusi „vieno vaiko politika“, dėl kurios gyventojų skaičius, tikėtina, pradės mažėti. Kita Kinijos problema – per didelės investicijos. Jau dabar nerimaujama, kad kai kuriose pramonės srityse yra susidarę pertekliniai pajėgumai, kurie mažina investicijų atsiperkamumą ir ekonomikos augimą.
Ekonomistas Algirdas Zailskas, specialiai „Čikagos Aidui“
