Jeigu sėdite biure prie kompiuterio, vairuojate taksi ar liejate cementą, minutėlę sustokite ir paklauskite savęs: ar robotas arba mašina galėtų padaryti mano darbą geriau? Kad ir kaip bebūtų gaila, atsakymas greičiausiai yra „taip“.
Debatai apie tai, ar mašinos sunaikins žmonių darbo vietas, jau nebėra vien tik akademinės diskusijos – Bostono konsultacijų grupė prognozuoja, kad jau 2020-aisiais iki ketvirtadalio darbo vietų bus pakeista arba išmania programine įranga, arba robotais, o Oksfordo universiteto atliktas tyrimas parodė, kad apie 35 proc. darbo vietų rinkoje gresia automatizavimo grėsmė per ateinančius 20 metų.
Biuro darbuotojus, kurie atlieka tokius rutininius darbus, kaip ataskaitų rašymas ir lentelių sudarymas, lengva pakeisti specialia programine įranga, tačiau kokioms kitoms profesijos kyla grėsmė? Kviečiame pasižiūrėti į kai kurias kitas pareigas, kurias jau šiandien moka atlikti mašinos.
Taksi vairuotojai
Taksi vairuotojai viso pasaulio miestuose šiuo metu aktyviai kovoja su „Uber“ – išmaniąja automobilio išsikvietimo paslauga, kuria besinaudojantys vairuotojai, anot jų, nėra taip griežtai reglamentuojami kaip jie.
Tačiau „Uber“, kaip ir daugelis didžiųjų automobilių gamintojų bei „Google“, turi kur kas didesnių ambicijų nei vien tik konkurencingos paslaugos sukūrimas – jiems reikia tokios, kuri apskritai atsisakytų vairuotojų. Kaip sako „Uber“ vyriausiasis vadovas Travis Kalanickas, pervežimo paslauga būtų kur kas pigesnė, jeigu jums nereikėtų „mokėti už dar vieną bičą automobilyje“.
Vėliau šiais metais kai kuriuose pasaulio miestuose jau pradės veikti automatizuotos taksi „kapsulės“, o vyriausybės jau skuba atnaujinti savo kelių eismo taisykles, kad aprėptų autonomiškas transporto priemones.
Tačiau, bent jau kol kas, „tas kitas bičas automobilyje“ savo darbo išsižadėti neskuba. Štai Steve‘as McNamara, Jungtinės Karalystės Licencijuotų taksi vairuotojų asociacijos direktorius, sako, jog autonomiški automobiliai nekelia grėsmės jo profesijai.
„Autonomiškoms transporto priemonėms visų pirma reikės didelių įstatymų pokyčių, kad jie galėtų važinėti mūsų keliais, o technologija yra dar tik savo kūdikystės stadijoje ir nėra išbandyta judrioje miesto aplinkoje, ir to neįvyks dar daug metų. Realybėje labai abejotina, kad autonomiški automobiliai kada nors veiks šalia įprastų vairuojamų transporto priemonių“, - įsitikinęs jis.
Gamyklų darbininkai
Kinijoje gamyklų darbuotojai jau kuria robotus, kurie galiausiai perims jų pačių darbus. Pirmoji visiškai automatizuota gamykla yra statoma Kinijos Donguango pramoniniame mieste. Toji gamykla, kurią valdo bendrovė „Sehnzhen Evenwin Precision Technology“, siekia sumažinti dabartinę savo 1 800 žmonių darbo jėgą 90 proc., sako jos tarybos pirmininkas Chenas Zingui.
Tačiau Kinijos ambicijos sukurti automatizuotą darbo jėgą apskritai yra kur kas didesnės. Vien nuo praėjusių metų rugsėjo, iš viso 505 gamyklos visame Donguane investavo 4,2 mlrd. juanių į robotus, siekiant pakeisti daugiau nei 30 000 darbuotojų, skelbia Donguano Ekonomikos ir informacijos technologijų biuras.
„Foxconn“, tokių elektroninių prietaisų kaip „Apple“ išmanieji telefonai „iPhone“ gamintoja, taip pat planuoja kurti savo robotų armiją. Tiesa, jos tikslai kiek kuklesni – per ateinančius penkerius metus kompanija siekia automatizuoti 30 proc. savo darbo jėgos.
Žurnalistai
Gali būti, kad jeigu neseniai skaitėte korporacijų pelno ataskaitą „Forbes“ arba sporto varžybų santrauką „AP“ internetinėse svetainėse, jos buvo parašytos roboto. Tokios kompanijos, kaip „Narrative Science“, jau siūlo specializuotą programinę įrangą, pavyzdžiui, „Quill“, kuri geba surinkti duomenis ir paversti juos kažkuo suprantamu.
„Quill“ sudaro kompanijų ataskaitas dar iki oficialių pelno paskelbimų, ir „Narrative Science“ sako, jog tai reiškia, kad dabar „Forbes“ gali pasiūlyti sudaryti tokią išankstinę ataskaitą tūkstančiams kompanijų vietoje vos kelių, kurias galėtų parašyti žurnalistai žmonės.
„Narrative Science“ vyriausiasis mokslinis darbuotojas Kristianas Hammondas jau anksčiau yra sakęs, kad, per ateinančius penkiolika metų, 90 proc. naujienų bus parašyta mašinų, bet tai dar nereiškia, kad 90 proc. žurnalistų neteks savo darbo.
„Tai tiesiog reiškia, kad žurnalistai galės išplėsti savo darbo mastą. Naujienų pasaulis prasiplės“, - sakė jis, pridėdamas: „Žurnalistai jau nebekurs istorijų remdamiesi duomenimis. Tie aiškūs, interpretacijų nereikalaujantys dalykai bus daromi mašinų.“
Gydytojai
Gal robotas ir neturės šaunios asmenybės, bet jis puikiai gali išanalizuoti didžiulius kiekius informacijos, kad atrastų galimus ligų gydymo būdus.
„IBM“ superkompiuteris „Watson“ jau suvienijo jėgas su keliolika ligoninių Jungtinėse Valstijose, kurioms siūlo patarimus apie geriausius gydymo būdus įvairioms vėžio formoms. Kartu su kompanijos sukurta vaizdine įranga, prietaisas taip pat padeda nustatyti ankstyvos stadijos odos vėžį.
Be to, robotai jau daugybę metų padeda gydytojams atlikti operacijas. Tokiose subtilumo reikalaujančiose operacijose, kaip, pavyzdžiui, inkstų persodinimo, laikas yra gyvybiškai svarbus sėkmės faktorius, ir robotai geba kur kas greičiau susiūti donoro inkstus jungiančias kraujagysles negu žmogus.
Savaime suprantama, ir automatizuota chirurgija yra pavojinga ją naudojant netinkamai, o pastarojo meto saugumo ataskaitos parodė, kad automatizuotos operacijos per praėjusį dešimtmetį buvo siejamos su mažiausiai 144 mirtimis Jungtinėse Valstijose.
Bent jau kol kas, robotas ir žmogus medicinoje dirba petys į petį, bet tai galbūt tęsis neilgai.
„Gydytojai ypatingai nėra linkę gracingai perduoti savo pacientų gydymo sintetiniam intelektui, - rašo Jerry Kaplanas savo knygoje „Humans Need Not Apply“. – Tačiau, galiausiai, kai rezultatai parodys, kad tai yra geresnis pasirinkimas, patys pacientai reikalaus, kad juos apžiūrėtų dėmesingas robotas, o ne pervargęs gydytojas, ir už kur kas mažesnę kainą.“
Barmenai
„Royal Caribbean“ prabangus kruizinis laivas „Anthem of the Seas“ neseniai įsirengė automatizuotą barą – „Shakr Makr“ – mašiną, prieš keletą metų sukurtą MIT. Gėrimus iš šio baro galima užsisakyti per specialų planšetinį aparatą, o vartotojų neriboja meniu – jei tik jie turi drąsos, gali patys susikurti sau kokteilį. Tada roboto ranka jį suplaka ir įpila į taurę. Ir tai daro su tikro kokteilių meistro užsidegimu.
Vardan mokslo, BBC atliko eksperimentą ir paragavo dviejų kokteilių iš automatizuoto baro ir dviejų, padarytų tradicinio barmeno, dirbančio įprastiniame bare to paties laivo denyje. Bent jau jų nuomone, roboto sukurti kokteiliai buvo ne tokie skanūs – jiems trūko užbaigtumo, kaip kad keli lašeliai šviežios citrinos, kuriuos pridėjo barmenas žmogus.
Kas toliau?
Visi šie pavyzdžiai iliustruoja tiek robotų potencialą, tiek jų ribas darbo rinkoje, tačiau kiekviena tų profesijų lengvai galėjo būti pakeista kitų – sunkvežimių vairuotojo, viešbučių administracijos, teisininko – iš kurių visi jau turi automatizuotas versijas, šiandien naudojamas darbo rinkoje.
Tai kelia klausimą – ką gi žmonės darys, kai jų įgūdžiai bus nebepageidaujami?
Martinas Fordas - knygos „Rise of the Robots“ autorius – mano, kad mūsų laukia masinis nedarbas ir ekonominis krachas, jei nesuskubsime ir nepriimsime radikalių sprendimų, tokių kaip minimalaus atlyginimo mokėjimas visiems nedirbantiems žmonėms ar kito tipo garantuotos pajamos.
O štai ką žmonės darys su visu tuo laisvu laiku, nuspėti sunkiau – vieni ekspertai siūlo tiesiog atsipalaiduoti ir praleisti daugiau laiko paplūdimyje, o štai kiti tvirtina, jog yra būtina išlaikyti žmogaus prisilietimą darbovietėse.
„Aš tikrai tikiuosi, kad mokytojai, gydytojai ir teisėjai išliks žmonės, nes kartais tiesiog reikia su kuo nors pasikalbėti“, - sako Bristolio universiteto dirbtinio intelekto profesorius Nello Cristianini.
Juk darbui, kurį darome, svarbu ne tik rezultatas, bet ir ryšys tarp žmonių, kad jis būtų padarytas „iš širdies“, ir, kad ir kokie jie būtų produktyvūs, robotai vargu ar greitai galės dalyvauti pašnekesiuose prie vandens aparato.
