Gal jūs ir nesate vienas iš tūkstančių nerimaujančiųjų, ar atėjus pensijiniam amžiui bus iš ko išmokėti jūsų pensiją, tačiau tai nereiškia, kad tai neturi įtakos jūsų algalapiui. Viena iš sąmatų rodo, kad daugumoje Kuko apygardos mokestinių apskričių yra daugiau nei $31 mlrd. įsiskolinimas pensijų fondui, o Čikagoje įsikūrusios nepartinės grupės Truth in Accounting įkūrėja ir profesionali viešojo sektoriaus buhalterė Sheila Weinberg interviu sakė, jog yra reali rizika, kad mokesčių mokėtojai bus tie, kuriems teks perimti tą finansinę naštą - apie $15,799 vienam namų ūkiui. Ji sutiko plačiau paaiškinti, kaip situacija pasiekė šią stadiją ir padėti gyventojams geriau suprasti tikrąją pensijų krizės kainą.
- Kaip mes pasiekėme tokį pensijų disbalansą?
- Viena iš problemų yra ta, kad valdžios atstovai savo balanse neprivalo nurodyti įsipareigojimų pensijų fondams. Kai devintajame dešimtmetyje tai daryti buvo priverstos korporacijos, tik tada žmonės suprato, kiek iš tiesų jos kainuoja ir tada galėjo geriau įvertinti programas ir planus. Dauguma atsisakė savo planų, nes jie paprasčiausiai per brangiai kainavo.
Buhalterijoje mes turime posakį: „Jei nepamatuosi, tai nesuvaldysi“. Valdžia Ilinojuje ir Čikagoje savo buhalteriją veda pagal grynųjų pinigų principą - kaip sakoma, tik tai, kas yra einamojoje sąskaitoje. Vadinasi, jei yra vykdomas perfinansavimas ar imama paskola, tie pinigai keliauja į einamąją sąskaitą - tai reiškia, juos galima leisti.
- Jei taip viskas vyksta, kaip tada jie tai vadina subalansuotu biudžetu?
- Taip yra todėl, kad jie kuria taisykles. Pavyzdžiui, Ilinojaus valstijos Konstitucijoje yra numatoma, kad biudžetas turi būti subalansuotas, tačiau iš esmės joje parašyta: „Turimos lėšos turi būti lygios išlaidoms“. Taigi, pinigai, nukeliaujantys į einamąją sąskaitą, tampa „turimomis lėšomis“.
Kam yra įtrauktas punktas apie subalansuotą biudžetą? Tam, kad neišleistum daugiau, nei turi. O neįtraukiant į biudžetą visų įsipareigojimų, politikai atsikrato atsakomybės. Labai gerai yra pasakęs kadaise Iždo departamente dirbęs Frankas Kavanaugh – „politikai neturėtų teisės leisti pinigų (t.y. „aš gaunu balsus“) be mokesčių didinimo skausmo (t.y. „aš prarandu balsus“)“. Neįtraukdami realių, tikslių skaičių į biudžetą, valdžios atstovai sau leidžia išlaidauti nesusiduriant su mokesčių kėlimo skausmu.
- Taigi, kokia vieta biudžete tenka pensijoms?
- Na, o su pensijomis... Jie jų net neįtraukia į pagrindinį biudžetą. Jei jūs kažkam dirbate, turite gauti už tai atlygį. Taigi, aš išrašau jums čekį ir, žinoma, įtraukiu jį į biudžetą. Tačiau jei aš noriu jums duoti daugiau, tada privalau išrašyti jums didesnį čekį, kuris bus įtrauktas į biudžetą, tada išlaidos ima viršyti turimas lėšas, o tie kvaili konstituciniai reikalavimai to neleidžia, tad man reiktų mažinti kitas išlaidas arba didinti mokesčius. Bet aš esu išrinktas politikas, todėl tai daryti man neparanku, tad aš pasiūlau kitokias kompensavimo formas: dosnias pensijas ir sveikatos draudimą senatvėje. Darbuotojai patenkinti, o man nereikia didinti mokesčių ar apkarpyti kitų biudžeto dalių. O kas bus ateityje - jau ne mano problemos.
- Ar seniai mes klimpstame į šį liūną? Gal buvo kokios ypatingos aplinkybės, kurios paskatino mus eiti šiuo keliu?
- Ne. Manau, tai tiesiog palaipsnis politikos keitimasis ir pastovus skolų padengimo atidėliojimas. Anksčiau valdžia suteikdavo tik esamas, dabartines paslaugas ir prekes, už kurias iš karto buvo sumokama, pvz., pastatomas namas, tiltas, išmokama pašalpa. Kuo toliau, tuo labiau valdžia ėmė pasikliauti pažadais, kas gero gyventojų laukia ateityje, arba dabartines prekes ir paslaugas teikti už neturimas lėšas, kurios bus gautos ateityje (t.y. skolinantis). Kai tik valdžia pamato, kaip tai yra palanku jiems, tuo imama piktnaudžiauti. Federalinė valdžia tai darė su socialinės apsaugos programa ir Medicare. Yra, kas nepiktnaudžiauja, tačiau dauguma politikų mąsto taip: „Ne, tik ne per mano kadenciją. Perduosiu atsakomybės estafetę ateinantiems po manęs - tegu jie sprendžia, ką daryti“.
- Tai kaip duoti kredito kortelę 16-mečiui, nepaaiškinant pasekmių.
- Būtent. Iš pradžių jie nesuprato, kad daro kažką ne taip. Politikai buvo įsitikinę, kad jų biudžetas subalansuotas. Atrodė, kad jei pensijos bus išmokamos ateityje, tai ateityje ir reikės galvoti, kaip jas padengti. Deja, ne. Tai yra dabartinės kompensacijos išlaidos ir jas padengti reikia šiandien. Jau dabar valstija susiduria su pirmosiomis problemomis skolinantis: neatsiranda valstijos obligacijų pirkėjų, reitingavimo agentūros mažina reitingus, yra keliamos palūkanos, sunkiau atrasti skolintojų.
