Kineziterapeutės Dovilės Šimonytės-Šturienės teigimu, karantino laikotarpiu itin sumažėjo vaikų fizinis aktyvumas, daugiau laiko teko praleisti prie ekranų. Artėjant mokslo metams specialistė rekomenduoja tėvams atkreipti dėmesį į vaikų laikyseną ruošiant pamokas, o taip pat sekti, kaip vaikai nešioja savo kuprines ir ką į jas dedasi.

Stebėkite vaiko laikyseną ir sėdėseną

Anot Dovilės Šimonytės-Šturienės, pandemija prisidėjo prie vaikų sveikatos, ženkliai mažėjo jų fizinis aktyvumas, todėl artėjant mokslo metams specialistė rekomenduoja atkreipti dėmesį į taisyklingą vaikų laikyseną bei sėdėseną ir daugiau laiko skirti įvairiems pratimams, kurie padėtų stiprinti vaikų fizinę sveikatą.

„Labai svarbu užtikrinti taisyklingą vaikų laikyseną, nes jų stuburas yra itin minkštas ir paslankus, todėl lengvai ir greitai prisitaiko prie blogų padėčių. Dėl to stuburas gali iškrypti, atsirasti skoliozė ar kilti nugaros skausmai. Būtina stebėti, kaip vaikai ruošia pamokas ir kaip tuo metu sėdi – pėdos turi remtis į kietą pagrindą, visi sąnariai turi būti sulenkti 90 laipsnių kampu, o alkūnės – atremtos į porankius arba laikomos ant stalo. Vaikai turi sėdėti ant tvirto pagrindo, taisyklingai – nepersikreipę, nesusidėję kojos ant kojos ar nepasikišę jų po savimi. Kitaip tariant – neturėtų būti jokių iškreiptų padėčių“, – sako kineziterapeutė.

Specialistė teigia, kad taisyklingą laikyseną palaikyti padeda fizinis aktyvumas, tačiau didelį nerimą kelia vis dažnėjantis „žinučių kaklo sindromas“ (angl. „text-neck“). „Vaikai vis daugiau laiko praleidžia su telefonais ir būna nuolat pasilenkę. Laikysena, kai vaikas nuleidžia galvą ir žiūri žemyn yra ypač grėsminga, nes sukelia įtampą kaklo bei pečių juostos srityje. Kaklo slanksteliai tuomet užspaudžia nervus, o jų užspaudimo pasekmė gali būti sutrikusi kraujotaka rankose, plaštakų tirpimas ir kt. Kuo daugiau vaikas lenkia kaklą, tuo labiau apkrauna stuburą, dėl ko ilgainiui pasikeičia kaklo fiziologinis linkis ir išsikreipia kaklo slanksteliai. Šį sindromą gydyti labai sudėtinga, tačiau jo neįgyti daug lengviau – tiesiog reikėtų tinkamame aukštyje laikyti telefoną. Tėvai turėtų kontroliuoti ir stebėti, kad vaikai tinkamai laikytų telefoną, o geriausia – daugiau laiko praleistų ne ekranuose, bet aktyviai leisdami laiką ir sportuodami“, – sako D. Šimonytė-Šturienė.

Kuprinės svoris gali iškreipti vaiko stuburą

Anot specialistės, prie vaikų fizinės sveikatos prisideda ir taisyklingas kuprinės nešiojimas. Tai, kad kuprinė per sunki, nešiojama per žemai arba vieno peties, gali būti netaisyklingos vaiko laikysenos pasekmė, nugaros skausmų ar nuovargio priežastis. Renginio metu specialistė pademonstravo vaikams, kaip taisyklingai susireguliuoti, užsidėti ir nešioti kuprinę.

„Remiantis Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) rekomendacijomis, optimalus pilnos kuprinės svoris turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10-15 proc. mokinio kūno masės. Geriausia, kad sudarytų iki 10 proc. vaiko kūno svorio. Tuščios kuprinės, skirtos pradinukams, svoris neturėtų viršyti 700 g, o vyresnių moksleivių – 1 kg. Tėvams reikėtų sverti vaikų kuprines ir stebėti, ką į jas dedasi vaikai. Dažnai, ypač į pradinukų kuprines, patenka nereikalingi daiktai ar žaislai, kurių kuprinėje neturėtų būti. Sunkesnius daiktus, pavyzdžiui, vadovėlius, kuprinėje reikėtų dėti kuo arčiau stuburo, o lengvesnius daiktus išdėlioti aplink“, – sako kineziterapeutė.

Specialistė teigia, kad svarbu ir tai, kokia yra vaiko kuprinė. „Kuprinės dirželiai būtinai turi būti reguliuojami, kad vaikas pats galėtų užsidėti kuprinę ant pečių, pernelyg neužlauždamas rankų. Patogiausi yra 4 cm pločio kuprinės dirželiai, paminkštinti pečių zonoje. Geriausia, jei kuprinė turi vidinį karkasą, išlaiko savo formą ir nesudrimba. Tokioje kuprinėje kieti knygų kampai nespaus nugaros, be to, ilgiau nesusilamdys knygos minkštais viršeliais. Idealiausia, kai kuprinė pagaminta iš lengvo, tampraus, sintetinio ir lengvai skalbiamo audinio“, – patarimais dalijasi D. Šimonytė-Šturienė.