Vokietijos savaitraštis „Der Spiegel“ paviešino išimtinai šiam leidiniui perduotą dar vieną JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) demaskuotojo Edwardo Snowdeno nukniauktos slaptos informacijos porciją. Iš jos aiškėja, kad NSA intensyviai seka žmones ne vien iš smalsumo. Mūsų kompiuteriai, serveriai, ryšio priemonės, esant reikalui, turi tapti ginklais.
Kad ši amerikiečių agentūra seka internautus, nieko jau nebestebina. Tačiau pribloškia jos veiklos mastas ir tikrieji tikslai. NSA ruošiasi būsimiems karams, kuriuose internetas atliks lemiamą vaidmenį. Tikslas – būti pasirengus panaudoti internetą kompiuteriniams tinklams paralyžiuoti, o tai padarius pakirsti ar perimti elektrinių (plg. „Stuxnet“), vandens tiekimo sistemų, fabrikų, oro uostų ir kitų svarbių infrastruktūros elementų ar pinigų srautų kontrolę.
Praėjusį šimtmetį mokslininkai sukūrė vadinamuosius ABC ginklus – atominį, biologinį ir cheminį. Prireikė ištisų dešimtmečių, kad būtų susitarta dėl jų kiekio apribojimo ar bent jau dalinio uždraudimo. Naujieji skaitmeniniai ginklai dabar kuriami karui internete. Tačiau šiam – D ginklui – beveik negalioja jokios konvencijos, nėra kokių nors priežiūros institucijų ir vienintelis jį reglamentuojantis įstatymas – natūraliosios atrankos, arba stipriausiųjų išgyvenimo dėsnis, teigia „Der Spiegel“.
Kanadietis žiniasklaidos teoretikas Marshallas McLuhanas prieš kelis dešimtmečius numatė tokią įvykių raidą. 1970–aisiais jis rašė: „Trečiasis pasaulinis karas bus partizaninis informacinis karas, jo dalyvių neskirstant į kariškius ir civilius.“ Būtent tiksliai tokia ir yra realybė, kuriai šiandien ruošiasi šnipai, tvirtina leidinys.
JAV armija, Karinės jūrų pajėgos, Jūrų pėstininkų korpusas, Karinės oro pajėgos jau turi savo kibernetines karines pajėgas, tačiau būtent NSA, oficialiai irgi karinė agentūra, „vadovauja paradui“. Juk neatsitiktinai jos direktorius yra ir JAV kibernetinės vadovybės (United States Cyber Command, USCYBERCOM ) galva.
Pagrindinis Jungtinių Amerikos Valstijų duomenų šnipas admirolas Michaelas Rogersas yra ir šalies vyriausiasis kibernetinis karys, o jo bemaž 40 000 pavaldinių armija atsakinga tiek už šnipinėjimą skaitmeninėje erdvėje, tiek už ardomąsias tinklo atakas.
Augant kariniams konfliktams, internetas ir visa jo infrastruktūra – serveriai, maršrutizatoriai ar net asmeniniai kompiuteriai – turi tapti ginklais. JAV įsitikinusios: esant reikalui, jos turi turėti galimybę naikinti priešo taikinius.
Ir šią galimybę nori turėti dabar, taikos metu. Kad kilus konfliktui nereikėtų, kaip sako liaudies išmintis, šunų lakinti, kai reikia medžioti, o paprasčiausiai galėtų „susprogdinti bombą“, kuri tiksi milijonuose kompiuterių visame pasaulyje.
NSA pasamdyti specialistai rengia keturis puolimo etapus. 1 – identifikavimas (kokias sistemas naudoja šalys–priešės), 2 – sistemos silpnų vietų nustatymas (kam jos yra jautrios, kaip jas galima atakuoti), 3 – atitinkamos programos, suteikiančios galimybę kontroliuoti įrenginį, instaliavimas, 4 – įrenginio kontrolės perėmimas/konkretaus įrenginio ar infrastruktūros sunaikinimas.
Ką tai reiškia paprastam internautui? Kaip teigia „Spiegel“, NSA nesivaržydama instaliuoja „kirminus“ (kenkėjišką darbą atliekančias, automatiškai pasidauginančias ir tinklais plintančias kompiuterines programas) ir paprastų vartotojų kompiuteriuose. Tokiu būdu mūsų kompiuteriai tampa botinklo (kompiuterių tinklo dalies internete, užterštos kenkėjiška programa), „dirbančio“ JAV vyriausybei, dalimi.
Kokiu būdu tinklas užteršiamas? Pirmiausia NSA turi atrasti „taikinį“. Ji tai daro įvairiais būdais – panaudoja kompiuterių identifikatorius, slapukus, serijos numerius, IMEI numerius. Viską, kas leidžia paveikti įvairias konkretaus vartotojo veiklos sritis.
Panašu, kad internetas turi vaidinti lemiamą vaidmenį būsimuosiuose kariniuose konfliktuose. Tai gali reikšti, kad kilus kokiam nors kariniam konfliktui NSA arba kitos didelės valstybės tarnyba perims interneto ir jo infrastruktūros kontrolę. O mūsų kompiuteriai gali tapti šio žaidimo elementu. Ar tai nėra bauginanti perspektyva? Ar JAV turi teisę panaudoti mūsų kompiuterius karo reikmėms?
