Venų ligos prasideda nepastebimai. Iš pradžių kojų odoje pastebimi kapiliarų tinkliukai, vėliau pasirodo venų mazgeliai. Venų varikozė išsivysto, kai prastai ima veikti venų vožtuvėliai. Esant giliųjų venų vožtuvų nesandarumui, kraujas iš kojų venomis sunkiau grįžta į širdį, užsistovi, didėja spaudimas, o dėl šio spaudimo dar labiau pažeidžiami vožtuvai. Kraujo sąstovis venose progresuoja, sandarumą praranda ir kiti, prieš tai buvę nepažeisti, vožtuvai. Venos plečiasi, pakinta jų struktūra, galiausiai susidaro poodiniai mazgai, ilgainiui išplintantys pagal visą venos eigą.
Kas antras žmogus kenčia nuo vieno ar kito laipsnio varikozės. Apie 10 % dirbančių žmonių venų varikozė apriboja darbingumą, ketvirtis jų patiria varikozės komplikacijas. Pradinėse ligos stadijose jokių nusiskundimų, išskyrus kosmetinį trūkumą, nebūna. Pažengusiai venų varikozei labai būdingas „pavargusių kojų“ reiškinys: sunkumas, tempimo jausmas kojose; skausmas ilgai pastovėjus ar sėdint; patinimas dienos pabaigoje; mėšlungis naktimis.
Ilgainiui dėl ligos sutrinka veninė kraujotaka, todėl nukenčia audinių mityba. Negydoma venų varikozė gali grėsti labai rimtomis komplikacijomis. Viena jų – sunkiai gyjančios trofinės opos. Opa – tai atviri vartai infekcijai į organizmą patekti. Sunkiausios iš galimų bakterinių komplikacijų – sepsis ir mirtis.
Be trofinių opų, poodinių arba paviršinių kojų venų išsiplėtimas gali grėsti ir kitomis rimtomis bėdomis. Viena jų yra tromboflebitas, arba paviršinių venų uždegimas, kylantis susidarius trombams venose. Daliai pacientų krešuliai gali pasiekti giliąsias venas, o iš ten nukeliauti į plaučius, sukeldami plaučių arterijos tromboemboliją ir ūmią mirtį.
Riziką susirgti kojų venų varikoze didina šie veiksniai: nėštumas; antsvoris; venų užspaudimas iš išorės, pavyzdžiui, ankštos, spaudžiančios kelnės ar sijonas; darbas stovint ar ilgalaikis sėdėjimas; kojų venų varikozė šeimoje; geriamų kontraceptikų vartojimas, rūkymas.
Pacientui, turinčiam nusiskundimų, pirmiausia atliekamas venų echoskopinis ištyrimas. Tuomet gydytojas sprendžia, koks gydymas reikalingas.
Neintervenciniai gydymo būdai – tai kompresinė terapija, kai naudojamos specialios elastinės kojos arba tvarsčiai. Venų varikozę galima gydyti ir medikamentais, tačiau šis metodas ne itin efektyvus, nes vaistų, kurie efektyviai gydytų šią ligą, nėra.
Chirurginių būdų yra keletas. Vienas jų – atvira klasikinė operacija, kai chirurgas pašalina pakitusius, pažeistus venos segmentus. Kur kas modernesni ir pacientui patogesni yra endogeniniai gydymo būdai, iš kurių dažniausiai taikomi radiodažnuminis ir lazerinis. Endoveninės operacijos atliekamos be chirurginio pjūvio, o gydymo sistemos į venos vidų įleidžiamos punktuojant, tai yra praduriant odą. Pažeisti venos segmentai gydomi iš vidaus, tai yra užakinami, o kraujas ima keliauti tik sveikomis kraujagyslėmis. Gydytojas sprendžia, kokia operacija yra tinkamiausia pacientui.
Išsiplėtusių venų ligų stadijos
1. Ant kojų matyti išsiplėtusių smulkiųjų kraujagyslių – kapiliarų.
2. Matyti stambių poodinių venų mazgai, tačiau kojos netinsta.
3. Kojų odos paviršiuje matyti poodinių venų mazgų, ilgiau pastovėjus ar pasėdėjus, vakarais pasireiškia kojų tinimas. (Būtent nuo šios stadijos išsiplėtusios kojų venos tampa ne tik estetine, bet ir gana rimta sveikatos problema, kai derėtų kreiptis į kraujagyslių chirurgus).
4. Pasireiškia kojos audinių mitybos sutrikimas, kurio požymiai – blauzdos audinių sukietėjimas, odos spalvos pokyčiai (rudos dėmės), odos uždegimas – dermatitas. Tai – vadinamoji priešopinė būklė, kai iki opų atsiradimo lieka vos vienas žingsnis.
5. Tai būklė po buvusios trofinės opos, ant kojos opos vietoje matyti randas.
6. Sunkiausia iš visų stadijų, pasireiškianti atviromis negyjančiomis ar labai sunkiai gyjančiomis opomis.
Jeigu Jums reikia pagalbos gydant venų varikozę ir kitus sutrikimus arba turite kokių nors klausimų, rekomenduojame kreiptis į Grand Avenue Surgical Center, įsikūrusį Čikagoje, 17 West Grand Avenue.
Tel. numeris: 312-222-5610.
