Europos Sąjungos sienų apsaugos tarnyba FRONTEX į Lietuvą atsiunčia pareigūnus, veikiausiai ir dešimtis automobilių, kelis sraigtasparnius. Lietuvą pasieks gausesnės nei iš pradžių planuota pajėgos, kurios padės stebėti padėtį pasienyje su Baltarusija. ES sienų saugumą užtikrinanti organizacija šiandien turi didžiausią biudžetą tarp ES organų, tačiau ją persekioja ne vienas skandalas.
Oficialiai FRONTEX Lietuvoje rinks informaciją apie sulaikytų neteisėtų migrantų kilmės šalis, kelionės aplinkybes ir tikslus, talkins identifikuojant sulaikytus asmenis.
Tarnyba buvo įkurta dar 2004 metais, jos tikslas turėjo būti saugoti išorines ES sienas, kai tai pavienėms valstybėms tai daryti pernelyg sudėtinga.
Dideliu išbandymu organizacijai tapo 2014 metais prasidėjusi migrantų krizė, kai kasmet Pietų Europos valstybes pasiekdavo šimtai tūkstančių žmonių iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos. Todėl 2016 metais organizacija buvo reformuota, drastiškai augo jos biudžetas, išplėstas pareigūnų korpusas. Tačiau ES lyderiai nepritarė kontroversiškai formuluotei „teisė įsikišti“, kuri būtų leidusi FRONTEX veikti šalių teritorijose be nacionalinės valdžios kvietimo.
2016 metais organizacijai buvo suteiktas platesnis mandatas veikti, ji pradėjo vykdyti nuolatines misijas Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir Vakarų Balkanuose. Kartu buvo imtas užtikrinti ir teisės pasilikti neturinčių žmonių repatrijavimas.
Mažėjant pabėgėlių iš Artimųjų Rytų srautams ir daugėjant atvykstančiųjų iš Šiaurės Afrikos, FRONTEX dar 2018 metais žadėjo stiprinti patruliavimą Viduržemio jūroje, kovoti su prekyba žmonėmis, narkotikų kontrabanda, didinti pastangas repatrijuoti neteisėtai atvykusius asmenis.
Skęstantys migrantai
FRONTEX padėjo suvaldyti migrantų srautus į ES, tačiau organizacijos darbas sulaukė tarptautinių organizacijų kritikos. Dar 2008 m. grupė nevyriausybinių organizacijų Jungtinių Tautų komisarui pabėgėlių klausimais pristatė ataskaitą, kurioje teigiama, kad FRONTEX darbas yra „toks platus ir kartais abejingas, kad tiesiogiai ar per trečiąsias šalis prieglobsčio ieškaniems žmonėms yra neleidžiama pasinaudoti 1951 m. Pabėgėlių konvencija“.
Gegužę „The Guardian“ paskelbė savo tyrimą, kuris atskleidė, jog ES valstybės vykdė neteisėtas operacijas, kad atstumtų bent 40 tūkst. prieglobsčio prašytojų nuo savo sienų. Anot NVO ir JT duomenų, kuriuos analizavo leidinys, tai galėjo prisidėti prie 2 tūkst. žmonių mirties. Prie to prisidėjo ir glaudesnis ES bendradarbiavimas su režimu Libijoje, kur grąžinti žmonės dažnai yra laikomi stovyklose brutaliomis sąlygomis.
Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (Olaf) pradėjo FRONTEX tyrimą dėl kaltinimų priekabavimu, netinkamu elgesiu ir neteisėtomis operacijomis. EP nariai reikalavo FRONTEX vadovo atsistatydinimo dėl pranešimo apie migrantų atstūmimą – jie išprašomi iš valstybės teritorijos vos peržengę sieną, nesigilinant į jų atvykimo aplinkybes. Tai pažeidžia 1951-ųjų Ženevos Pabėgėlių konvenciją ir Europos Žmogaus teisių konvenciją.
Tyrimų duomenimis, atvykstančiųjų išsiuntimas iš šalies dažnai neatgraso nuo bandymų vėl neteisėtai kirsti valstybių sienas. Nors už tai yra atsakingi pirmiausiai nacionalinės valstybių pasienio apsaugos pajėgos, tačiau FRONTEX prie šių veiksmų prisidėjo, rodo tyrimas.
ES pažadėjo šiuos duomenis nuodugniai ištirti, tačiau pažymėjo, kad Bendrija nėra atsakinga už Viduržemio jūroje nuskendusius migrantus.
Leidinys „Euobserver“ taip pat pranešė, kad pabėgėlių statuso siekiantys žmonės atskleidžia sistemingas FRONTEX klaidas, kai pareigūnai nepilnamečius asmenis registruoja kaip pilnamečius, todėl jie yra perkeliami į suaugusiems asmenims skirtas stovyklas, kur susiduria su smurtu. FRONTEX šiuos kaltinimus neigia.
Birželį ES ombudsmenė pristatė rekomendacijas FRONTEX, kaip pagerinti žmonių, kurių teises agentūra galėjo pažeisti, skundų teikimo procedūras. Nuo 2016 m. buvo užpildyti vos 22 skundai, todėl galima numanyti esant daug „nežinojimo, neigiamų padarinių baimės arba dislokuotų FRONTEX pareigūnų neįsitraukimo“, rašoma ombudsmenės ataskaitoje.
Europos auditorių rūmai birželį paskelbė pirmą FRONTEX vertinimą nuo 2015-ųjų, kuriame pažymėjo, jog organizacija buvo priversta plėstis ir keistis pernelyg greitai, todėl ne visada tinkamai vykdo savo pagrindines funkcijas. Ataskaitoje pažymima, kad neužtikrinamas apsikeitimas informacija, pažeidžiamų vietų vertinimu ir reagavimu į operacijas, dėl ko ne visada laiku pranešama apie incidentus pasienyje.
„Nesakome, kad reikėtų atsisakyti FRONTEX, bet iš tiesų FRONTEX dažnai yra didžiausias savo priešas“, – sakė ataskaitos autorius Leo Brincat.
Neskaidrūs finansai
2015 metais skandalą sukėlė nevyriausybinių organizacijų paskelbti duomenys, kad FRONTEX kasmetinei šventinei vakarienei, kurioje dalyvavo apie 800 svečių, išleido virš 94 tūkst. eurų.
Kritikai ėmė klausti, ar iš tiesų tai atitinka organizacijos misiją, tačiau pati organizacija pateikė 24 tūkst. eurų ieškinį Lenkijos nevyriausybinių organizacijų nariams už šių duomenų paviešinimą. Aktyvistai atsisakė mokėti, o FRONTEX teigė nurodžiusi sumokėti teismo išlaidas.
Kai leidinys „Euobserver“ paprašė organizacijos pateikti išsamias sąskaitas, kiek ir kam buvo išleista per šventines vakarienes 2016 – 2019 metais, organizacija griežtai atsisakė tai padaryti. Be to, FRONTEX pašalino viešai prieinamus duomenis apie šių vakarienių kainą, esą tai yra „finansiškai jautrūs“ duomenys.
Tačiau „Euobsever“ turimais duomenimis, jau kitais metais vakarienių kaina mažėjo, tačiau išlaidos, susijusios su svečių apgyvendinimu, transportu ir pan., augo. Iš viso organizacija kasmetiniams vienos dienos renginiams yra išleidusi 2 mln. eurų.
Kovą EP nariai kritikavo FRONTEX dėl organizacijos atstovų susitikimų su kompanijomis, „kurios nepatenka į ES skaidrumo registrą“, dalis šių kompanijų atstovų dalyvaudavo ir kasmetinėse vakarienėse.
Nors šventėms išleista suma savaime nėra skandalas, tačiau informacijos slėpimas, atsisakymas pateikti sąskaitas kelia įtarimų, pažymi „Euobserver“.
