Protestams dėl George’o Floydo mirties plintant po visą šalį, valdantieji pareigūnai atsakomybę už kai kuriuose protestuose prasiveržusį smurtą priskyrė kontroversiškai grupei, dar žinomai „antifos“ vardu. Sekmadienį šalies prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė priskirsiąs „antifą“ teroristinėms organizacijoms, nors federalinė valdžia ir neturi teisinės galios išimtinai šalies viduje veikiančios organizacijos priskirti į tą pačią kategoriją kaip užsienio teroristines grupuotes.
Visos šalies mastu fiksuojamas „smurtas ir vandalizmas yra provokuojamas „antifos“ ir kitų radikalių kairiųjų grupuočių, kurios terorizuoja nekaltus žmones, naikina darbo vietas, kenkia verslui ir degina pastatus“, sakė jis šeštadienį kalbėdamas Kennedy Space Center.
Vėliau Generalinis prokuroras Williamas Barras išplatino pareiškimą, kuriame atkartojama prezidento pozicija: „Antifos ir kitų panašių grupių inicijuojamas ir vykdomas smurtas yra terorizmas šalies viduje ir su juo bus atitinkamai tvarkomasi“.
Šiai grupei kaltę dėl smurto poveržių sumetė ir tokio lygio politikai kaip respublikonas kongresmenas Mattas Gaetzas iš Floridos, senatorius Tomas Cottonas iš Arkanzaso, kurie ragino į „antifos terorizmą“ reaguoti karinėmis priemonėmis.
Tačiau pasak „The Nation“, cituojančio vidinę FTB situacijos ataskaitą, biuras „neturi jokios žvalgybinės informacijos, galinčios patvirtinti „antifa“ dalyvavimą protestuose“, vykusiuose savaitgalį.
Tačiau FTB ataskaita perspėjo, kad asmenys, siejami su radikalių dešiniųjų pažiūrų socialinių tinklų grupe „Identity Evropa“, „ragina ekstremalios dešinės provokatorius pulti federalinius agentus“ ir „naudoti automatinius ginklus prieš protestuotojus“.
Pirmadienį „Politico“ pranešė apie Krašto gynybos departamento žvalgybos pranešimą, perspėjantį teisėtvarkos pareigūnus , kad baltųjų supremacistų kanalas šifruotoje susirašinėjimo programėlėje „Telegram“ ragino savo pasekėjus provokuoti smurtą, kad šių protestų metu būtų pradėtas rasių karas.
Tačiau visų dėmesio centre vistiek toliau dominuoja „antifa“. Tad pažvelkime į ją iš arčiau.
Kas yra „antifa“?
Grupės pavadinimas yra kilęs iš žodžio antifašistai. Terminas yra naudojamas apibrėžti plačią žmonių grupę, kurių politinės pažiūros linksta į kairę (dažnai, radikalią kairę), tačiau neatitinka Demokratų partijos politinės platformos. „Antifa“ grupių tarpusavio organizuotumas (tiksliau, organizuotumo trūkumas) primena „anonymous“ reiškinį: čia nėra jokios hierarchijos ar centrinės platformos, bet kas gali prisiskirti sau šį pavadinimą ir įkurti savo vietinę grupę.
Viena vertus, decentralizuota „antifa“ veikla ir aiškaus teorinio pagrindo trūkumas užtiktina, kad šis judėjimas bus patrauklus visiems „antifašistams“, tačiau kartu labai apsunkina pastangas išgryninti kam gi iš tiesų šis judėjimas oponuoja ir su kuo jis kovoja. Paprastai „antifa“ judėjimo dalyviai smerkia rasizmą, seksizmą, homofobiją, neretai ir kapitalizmą. Kai kurie yra anarchistai. Tačiau svarbiausia „antifa“ charakteristika yra siekis priešintis fašizmui „bet kokiomis priemonėmis“, įskaitant jėgos ir smurto panaudojimą.
Buvęs „antifa“ organizatorius Scottas Crow sako, kad judėjimo propaguojamos „radikalūs idealai“ vis labiau tampa priimtini liberalų tarpe: „Anksčiau jie į tuos idealus numodavo ranka, nes mus laikė tokiu pat savo priešu, kaip dešiniuosius.“
„Antifa“ narius nėra taip paprasta apibrėžti paprastais ir aiškiais stereotipais, tačiau nuo prezidento Trumpo išrinkimo, dauguma naujų narių yra jauni rinkėjai.
Kaip gimė šis judėjimas?
„Antifa“ šaknys glūdi 4 dešimtmečio Europos politiniuose judėjimuose, pasivadinusiuose bendriniu „Antifašitinės akcijos“ vardu. Šios grupės, ypač Vokietijoje, buvo nepavykęs kairiųjų bandymas susivienyti prieš fašizmo ir nacizmo grėsmę. Antrojo pasaulinio karo pabaiga ir okupuotoje Vokietijoje kilęs chaosas trumpam atgaivino šiuos judėjimus kaip organizuotus socialistų ir komunistų susivienijimus, kurie ėmėsi iškilių nacių persekiojimo bei politinio aktyvizmo, tačiau juos greitai nuslopino okupuojančios jėgos.
„Antifa“ Europoje vėl iškilo 9 dešimtmečio pabaigoje, ypač Rytų Vokietijoje, kaip nelabai organizuotas radikalių aktyvistų, sureagavusių į neonacių ir dešiniojo sparno skustagalvių judėjimus, tinklas. Būtent 9 dešimtmetyje „antifa“ pirmą kartą pasiekė Ameriką. Čia judėjimas pasireiškė „Antirasistine akcija“. Šis tinklas prasidėjo nuo įvairiarasės pelno nesiekiančios skustagalvių grupės „Baldies“, įsikūrusios 1987 metais, ir paskatinusios kitų panašių grupių kūrimąsi visoje šalyje ir vis aktyvėjantį pasipriešinimą neonaciams. Jei pirmoji „antifa“ grupių iteracija savo veiksmus pirmiausia grindė retorika ir politiniu aktyvizmu, tai vėliau atsiradusios grupės organizavosi kovoms gatvėse. Šis požiūris priveda prie smurtingų protestų ir susidūrimų su policijos pareigūnais ar dešiniojo sparno ekstremistais.
Šiandieninis „antifa“ judėjimas dažnai yra ryškus veikėjas ne protestuose, bet ir pačiame progresyvistų judėjime, sako Kalifornijos valstijos universiteto Neapykantos ir ekstremizmo tyrimų centro vadovas Brianas Levinas.
„Dabar jie ne tik nori atkreipti į save dėmesį per smurtą populiariuose protestuose ir demonstracijose, tačiau per nedidelio masto susirinkimus ir socialinius tinklus siekia pritraukti progresyvistus, jaučiančius, kad jų balsas lieka neišgirstas, kurie iki šiol buvo taikūs“, – sako Levinas.
Kur jie protestuoja?
„Antifa“ nariai yra pastebimi įvairiuose daug dėmesio sulaukusiuose dešiniojo sparno veikėjų renginiuose visoje šalyje.
2017 metų rugpjūtį ši grupė susirinko Virdžinijos valstijos Šarlotsvilio mieste, kad pasmerktų rasizmą ir sudarytų opoziciją šimtams baltųjų nacionalistų ir neonacių, protestuojančių prieš konfederacijos generolo Roberto Lee skulptūros nuvertimą. Šiuose protestuose prasiveržė smurtas, kai ekstremalių dešiniųjų pažiūrų Jamesas Fieldsas automobiliu specialiai įvažiavo į kontraprotestuotojų kairiųjų minią, nužudydamas Heather Heyer.
Anksčiau tais pačiais metais „antifa“ smurtiniais protestais sutiko tuo metu populiaraus alternatyviosios dešinės atstovo ir provokatoriaus Milo Yiannopouloso pasirodymą Berklio universitete. Grupė taip pat protestavo prezidento Donaldo Trumpi inauguracijos ceremonijoje 2017 metų sausį.
Nors neretai „antifa“ aktyvistus yra sunku atskirti nuo kitų protestuotojų, kai kurie vilki taip vadinamojo „juodojo bloko“ aprangą (juodus marškinius, juodas kelnes ir juodas slidininko kaukes) siekdami nuslėpti savo tapatybę nuo policijos ar tų, prieš kuriuos protestuoja.
Kodėl ši grupė yra tokia kontroversiška?
Grupė yra liūdnai pagarsėjusi tuo, kad per protestus dažnai niokoja turtą. Tai Berklyje juodai nuo galvos iki kojų apsitaisę protestuotojai mėtė Molotovo kokteilius ir daužė studentų sąjungos centro, kuriame turėjo vykti Yiannopouloso pasirodymas, langus.
Daugiau nei 30 metų „antifa“ veikloje dalyvavęs Crow sako, kad grupės nariai smurtą naudoja savigynai, tačiau nuosavybės ir nekilnojamojo turto naikinimo nelaiko smurtine veikla.
„Smurtas turi savo laiką ir vietą. Ar mes norėtume gyvento tokiame pasaulyje? Ne. Ar tai pasaulis, kurį mes norime sukurti? Ne. Tačiau ar mes į smurtą atsakysime smurtu? Taip“, – sakė Crow.
Pasak Levino „antifa“ aktyvistai jaučia būtinybę imtis smurto, nes „jie tiki, jog elitas kontroliuoja valdžią ir žiniasklaidą, tad jie jaučiasi verčiami patys imtis iniciatyvos tiesiogiai kovojant su žmonėmis, kuriuos jie laiko rasistais.“
„Jie turi tą būtinybės kovoti čia ir dabar mentalitetą, kuris turi kelių dešimtmečių istoriją, menančią konfrontacijas ne tik pas mus Amerikos pietuose, bet ir Europoje“, – pridūrė jis.
Baltieji nacionalistai ir kiti tai vadinamos alternatyviosios dešinės nariai yra aršūs „antifa“ kritikai, dažnai grupės narius vadinantys „alternatyviąja kaire“. Dauguma baltųjų nacionalistų iš Šarlotsvilio protestų tikina, kad būtent „antifa“ nariai yra atsakingi už tai, kad protestuose prasiveržė smurtas.
Baltuoju nacionalistu save laikantis Peteris Cvjetanovicius, kuris irgi dalyvavo protestuose Virdžinijoje, yra įsitikinęs, kad kairiųjų ekstremistai, tame tarpe ir „antifa“ yra „tokie pat pavojingi, jei ne labiau pavojingi, nei dešiniojo sparno atstovai“.
„Šie žmonės kalba apie toleranciją ir meilę, tačiau patys grasina žmonėms, su skirtinga politine ideologija. Mes einame į savo demonstracijas, ir jie mums trukdo, mus puola. Kai jie rengia savas demonstracijas, mes juos ignoruojame. Dešiniojo sparno atstovų protestuose tokių dalykų nepamatysi“, – sakė jis KRNV žurnalistams.
Tačiau Crow tikina, kad „antifa“ filosofija yra paremta tiesioginio veiksmo idėja.
„Viso judėjimo esmė yra ta,kad mes esame opozicijoje. Mes einame ten, kur eina dešinieji ekstremistai. Neapykantos žodžiai nėra žodžio laisvė. Jei tavo pasakymai ir veiksmai, kuriuos tie pasisakymai išprovokuoja, stato žmones į grėsmę, tu netenki teisės tai daryti“, – sakė jis.
„Mes einame ten, kur verda neapykanta, einame sukelti konflikto ir nutildyti jų čia ir dabar, nes mes tikime, kad nacių ir bet kokio plauko fašistų idėjos neturėtų būti skleidžiamos“, – pridūrė Crow.
