JAV Atstovų Rūmams priėmus rezoliuciją, armėnų žudynes Pirmojo pasaulinio karo metais įvardijančias genocidu, Jungtinės Valstijos sulaukė numanytinos Turkijos reakcijos – viešos kritikos ir diplomatinio protesto. Tarp trijų dešimčių valstybių, traktuojančių armėnų žudynes Pirmojo pasaulinio karo metais kaip genocidą, yra ir Lietuva.
Jungtinių Tautų konvencijos dėl genocido 2-asis straipsnis jį apibrėžia kaip „veiksmus, kuriais siekiama visiškai ar dalinai išnaikinti tautinę, etninę, rasinę ar religinę grupę kaip tokią“.
Turkija atmeta kaltinimus, kad jos – o tiksliau, Osmanų imperijos – veiksmai atitiko genocido apibrėžtį, pažymi, kad per Pirmąjį pasaulinį karą žuvo tiek armėnų, tiek turkų. Be to, Ankara šių aukų skaičių vertina 300 tūkst., tuo tarpu armėnų pateikiami skaičiai siekia 1,5 mln.
Kas vyko?
1915-1916 m. gausi rytų Anatolijoje gyvenančių armėnų populiacija buvo deportuota į Sirijos dykumą – dalis buvo nužudyta šio proceso metu, dalis mirė nuo bado ir ligų.
1908 m. valdžią Turkijoje perėmusi „Jaunųjų turkų“ karininkų grupė Pirmojo pasaulinio karo metais įsijungė į kovas Vokietijos pusėje. Netrukus ji ėmėsi represijų prieš armėnus, kuriuos laikė prorusiška penktąja kolona.
Tarptautinės genocido mokslininkų asociacijos vertinimu, per šį laikotarpį žuvo daugiau kaip milijonas armėnų. Asociacija 2005 m. Recepui Tayyipui Erdoganui, tuo metu Turkijos ministrui pirmininkui, adresavo laišką, kuriame be kita ko buvo teigiama, kad „ne tik armėnai patvirtina (buvus) armėnų genocidą, tačiau tai yra dominuojanti mokslininkų, studijuojančių genocidą, nuomonė“.
Tačiau mokslininkų nuomonės išsiskiria dėl to, kiek planuoti ir sistemingi buvo veiksmai prieš armėnus. Turkija pripažįsta, kad armėnai masiškai nukentėjo nuo žiauraus elgelio, tačiau neigia, kad buvo siekiama šią grupę sunaikinti.
Ar kas nors patrauktas atsakomybėn?
Dėl įvykdytų žiaurumų keli aukšto rango osmanų pareigūnai 1919-1920 m. buvo teisiami. Gubernatorius Mehmedas Kemalis pripažintas kaltu ir pakartas, tačiau jaunaturkių triumviratas, de facto valdęs šalį šiuo laikotarpiu, tuo metu jau buvo pasitraukęs iš Turkijos.
Mehmedas Talaatas Pasha, Ismailis Enveras Pasha ir Ahmedas Djemalis Pasha nuteisti mirties bausme už akių. Istorikai kvestionavo šių teismų teisines procedūras, įrodymų kokybę ir numanomą karo pralaimėtojų gretose atsidūrusios Turkijos norą patenkinti procesą stebėjusias nugalėtojų valstybes.
Kas kalba apie genocidą?
Iki šios dienos JAV Atstovų Rūmų rezoliucijos nusikaltimus prieš armėnus genocidu yra įvardijusios beveik trys dešimtys šalių. Dažnoje iš jų yra skaitlinga armėnų diaspora.
Tarp genocidu įvykius įvardijančių valstybių: Argentina, Austrija, Belgija, Bolivija, Brazilija, Čilė, Čekija, Kanada, Kipras, Danija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Libanas, Lietuva, Lenkija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Paragvajus, Portugalija, Rusija, Slovakija, Švedija, Šveicarija, Vatikanas, Venesuela ir Urugvajus.
Tą patį padaręs yra ir Europos Parlamentas, tiesa, kuomet diskusijos dėl Turkijos narystės Europos Sąjungoje tebebuvo gyvos, genocido pripažinimas kaip įstojimo sąlyga Ankarai nekeltas.
Lietuvos respublikos Seimas 2005 m. gruodžio 15 d. priėmė rezoliuciją „Dėl armėnų tautos genocido pripažinimo“, kuria paragino Turkiją pripažinti įvykį kaip istorinį faktą.
Ilgai brendęs sprendimas
Jungtinių Valstijų armėnų bendruomenė Atstovų Rūmų sprendimą pasitiko džiugiai, o laukti jo teko ilgai.
Eksprezidentas Barackas Obama 2008 metais, kai dar nebuvo išrinktas, žadėjo oficialiai pripažinti armėnų genocidą, bet taip ir neatliko tokio žingsnio per savo dvi kadencijas prezidento poste. Pareigas iš jo perėmęs Donaldas Trumpas 2017 metais pasmerkė armėnų žudynes kaip „vienus didžiausių XX amžiaus masinių žiaurumų“, bet, vadovaudamasis JAV ilgalaike praktika, nepavartojo žodžio „genocidas“.
Demokratų lyderė Kongrese Nancy Pelosi antradienį kalbėjo, kad tiesa apie „pribloškiantį nusikaltimą“ pernelyg ilgai buvo neigiama.
„Šiandien aiškiai išdėstykime faktus šių Rūmų salėje, kad jie visam laikui būtų įrašyti į Kongreso knygą: armėnų atžvilgiu vykdytas barbariškumas yra genocidas“, – sakė ji.
Kaip reaguoja Turkija?
Popiežiui Pranciškui minint armėnų žudynių 100-metį, jo žodžiai apie „pirmąjį 20 a. genocidą“ išprovokavo Turkijos kritiką ir dešimčiai mėnesių atšaukė ambasadorių prie Šventojo Sosto. Anot Turkijos URM, kalbėdamas apie Pirmąjį pasaulinį karą popiežius „pabrėžė tik krikščionių kančias“.
2016 m. birželį Vokietijos Bundestagui įvardijus armėnų žudynes genocidu, Turkijos teisingumo ministras priminė Antrojo pasaulinio karo istoriją: „iš pradžių jus deginate žydus krosnyse, o tada ateinate ir kaltinate turkus genocidu. Iš pradžių pasižiūrėkite į savo istoriją (...) mūsų istorijoje nėra nieko, ko mes galėtume gėdytis“.
Prancūzija ne tik viena pirmųjų pripažino armėnų žudynes genocidu, tačiau ir šiemet įtraukė jį į atmintinų dienų sąrašą. Po šio sprendimo Recepas Tayyipas Erdoganas patarė Emmanueliui Macronui „susitelkti į žudynes, kurias prancūzų kariai vykdė kolonializmo laikais“, Turkijos pareigūnams antrinant apie prancūzų atsakomybę Alžyre ir Ruandoje 1994 m.
Turkijos prezidentas trečiadienį JAV Atstovų Rūmų sprendimą pripažinti armėnų genocidą pavadino „beverčiu“ ir „didžiausiu įžeidimu“ turkų tautai. „Aš kreipiuosi į JAV visuomenę ir visą pasaulį: žingsnis, kuris buvo žengtas, yra bevertis, ir mes jo nepripažįstame“, – sakė R. T. Erdoganas, kalbėdamas per televiziją.
