Pats stipriausias pastarojo meto diplomatinis spaudimas užbaigti Sirijos karą tapo didžiausiu visų konflikto pusių galvos skausmu. Arabų ir Vakarų šaltiniai teigia, jog pradėtos naujos diskusijos dėl taikos derybų atnaujinimo remiasi vienu pagrindiniu tikslu: siekiu išvengti Sirijos saugumo pajėgų ir šalies civilinių institucijų žlugimo. Tai reiškia, jog dabar visos kovojančios pusės pradeda atsitraukimą iš savo pozicijų, tvirtai užimtų prieš ketverius metus, kai prasiveržė Sirijos sukilimas.

„Prezidento Basharo al-Assado atsitraukimas prieš procesui prasidedant jau nebebūtų protingas žingsnis, - sakė vienas aukšto rango arabų diplomatas. – Jeigu jis staigiai atsitrauks, du trečdaliai jo kariuomenės vadų išeis kartu su juo ir Sirija žlugs.“

Nestabdomas taip vadinamos „Islamo valstybės“ plėtimasis ir vis didėjanti našta po visą šalį išsibarsčiusiai Sirijos kariuomenei padidino pavojų, jog niekieno nevaldoma Sirija galėtų papulti tiesiai ekstremistams į rankas. Dabar ši rizika jau yra per didelė, kad ją būtų galima ignoruoti, kaip ir šios vasaros tragiškas šimtų tūkstančių sirų egzodas į Europą, bei po to netikėtai rugsėjį sekęs Rusijos įsitraukimas į Sirijos karą. Visa tai ir lėmė iki šiol labiausiai užtikrintas pastangas siekti diplomatinio Sirijos krizės sprendimo.

Tarp idėjų, kylančių arabų ir Vakarų sostinėse, yra galimybė siekti paliaubų susitarimo, amnestija abiejų pusių pajėgoms, bei laikinosios vyriausybės suformavimas norint užtikrinti tvarkingą teisinį procesą, leisiantį sukurti naują konstituciją ir surengti rinkimus. Planuojama, kad toks pereinamasis laikotarpis galėtų trukti iki dvejų metų.

Tinkamos alternatyvos?

Šaltiniai kalba apie diskusijas dėl to, kurie pagrindiniai prezidento Assado administracijos nariai turėtų atsistatydinti – iš viso 10-15 asmenų. Taip pat tikimasi, jog pereinamojo laikotarpio metu opozicijoje iškils naujų, labiau tinkamų lyderių, pakeisiančių politines figūras, kurioms Sirijos viduje trūksta palaikymo.

„Jie geri žmonės, bet jie neturi tvirto pagrindo“, - taip apie opoziciją atsiliepė vienas vidaus šaltinis.

Tinkamos alternatyvos, galėsiančios perimti valdžią, radimas yra laikomas gyvybiškai būtinu siekiant į Vakarų pusę palenkti Rusiją bei Iraną, kurie remia prezidentą Assadą. Galimų kandidatų pavardės jau yra iškeliamos diskusijų metu.

Vienas į pastarojo meto derybas su Rusija įsitraukęs pareigūnas taip pat tokiu būdu pacitavo rusus: „Kur yra opozicija? Jeigu jūs mus užtikrinsite, kad tai suveiks, mes nebūsime taip tvirtai atsidavę Assadui.“

Iranas ir Rusija pastaruoju metu jau padidino savo karinę paramą, kad padėtų prezidento Assado kariuomenei daugelyje pagrindinių frontų. Tačiau, privačiai, pareigūnai jau kurį laiką kalba, jog pagrindinis jų tikslas yra „gelbėti Siriją, o ne Assadą“.

Tačiau labiausiai nesutariama dėl to, kaip ilgai prezidentas galėtų likti proceso dalimi. Jo oponentai tvirtina, kad šis procesas negali prasidėti be jo, nebent bus visiškai aišku, kad jis baigsis be jo.

Sunkūs pasirinkimai

Šios savaitės spaudos konferencija Rijade, per kurią Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras Adelis al-Jubeiras ir britų užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas paragino Siriją nustatyti galutinį prezidento pasitraukimo terminą, išprovokavo aršią kritiką iš Damasko.

Sirijos informacijos ministras Umranas al-Zu'bi pasmerkė „žmones su krauju ant jų rankų“, kurie „kalba apie vidinius reikalus šalies, kuri visuomet buvo ir visuomet liks laisva ir gebanti priimti savo sprendimus“.

Ir iš tiesų, galiausiai tik patys sirai turės priimti sudėtingiausius sprendimus. Laisvosios Sirijos armijos nariai, laikomi nuosaikiaisiais sukilėliais, jau lankėsi Maskvoje, tokiu būdu pademonstruodami, kad galbūt diskusijoms erdvės yra. Tačiau galingos su „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybe“ siejamos grupuotės nenori nieko, kas būtų susiję su derybų procesu. Jos ir taip jau yra teroristinių organizacijų sąrašuose, tad ir nebūtų kviečiamos į derybas, tačiau mūsų dar laukia ilgas kelias, kad jas palaužtume.

Na, o jeigu derybų pastangos žlugs, visos pusės laikosi akivaizdaus plano B, arba greito karinio sprendimo galimybės.
„Derybos nebus lengvos ir kuo ilgiau jos tęsis, tuo sudėtingesnės jos taps, - sakė vienas aukšto rango arabų diplomatas. – Štai kodėl organizuotas procesas yra geriau už karinį sprendimą, dėl kurio žlugtų visos institucijos.“