Išvykdamas dirbti į Europos Komisiją socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis sau brėžė džiaugsmingus karjeros kelius, vedančius iki pat Lietuvos prezidento posto. Tačiau po šią savaitę kilusio skandalo, kai kilo įtarimų, kad V.Andriukaičio biuras Maskvai pasiūlė dėl maisto produktų embargo panaikinimo derėtis su visomis ES valstybėmis atskirai, politikai užsimena, kad V.Andriukaičiui laikas galvoti ne apie aukštesnius postus, o apie tai, kaip išlikti dabartinėje kėdėje.
„Neperšokus griovio, niekada nesakyk „op“, – pernai per jo kandidatūros į eurokomisarus svarstymą Seime pratarė V.Andriukaitis, paklaustas, ar po kadencijos Briuselyje bandys tapti Lietuvos prezidentu. Atrodo, ši patarlė politikui šiuo metu tapo dar aktualesnė.
V.Andriukaičiui šią savaitę teko aiškintis, kaip ir kodėl Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos „Rosselchoznadzor“ vadovą Sergejų Dankvertą pasiekė ES Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato vadovo čeko Ladislavo Miko laiškas su siūlymu maisto produktų embargą ES šalims atšaukti pasirinktinai.
Prezidentė išvadino melagiu
V.Andriukaitis ėmė aiškinti, kad yra ne visai taip ir, kad jo pavaldinys nesiūlė griauti ES vienybės. Tačiau, kaip tas laiškas apskritai atsirado ir ar buvo siųstas su jo žinia, jis taip ir nepaaiškino.
Už tokią neaiškią poziciją V.Andriukaičiui Lietuvoje dūrė, kas tik netingėjo: nuo politinio oponento, buvusio konservatorių užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio iki socialdemokratų partijos pirmininko, premjero Algirdo Butkevičiaus.
Ypač griežtai smogė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji per savo patarėją Virginiją Būdienę pareiškė, kad visi V.Andriukaičio pasiteisinimai – tik melas.
„Visokie išvedžiojimai, kad taip neįvyko, yra neteisingi ir melagingi, nes iš minėto dokumento akivaizdžiai matyti, kad taip yra pasiūlyta. Apgailėtina, kad gali būti tokie pasiūlymai. Tai beprecedentis atvejis, kai ES teikia pasiūlymą, leidžiantį diskriminuoti ar išskirti tam tikras šalis. Tai nekokie, apgailėtini mūsų komisaro darbo pradžios vaisiai. Manyčiau, kad klaida bus ištaisyta, tikime, kad kitaip ir negali būti. ES komisaras prisiims atsakomybę ir tokių diskriminacijų, siurprizų bei „dovanėlių", leidžiančių skaldyti ES vienybę, Rusijai daugiau nebebus pateikta“, – prezidentės nuomonę „Žinių radijui“ antradienį be užuolankų išdėstė D.Grybauskaitės patarėja V.Būdienė.
Muštis į krūtinę ar trauktis?
Paprastai prezidentės pasiūlymus „prisiimti atsakomybę“ į buitinę kalbą galima versti kaip reikalavimą atsistatydinti. Tik ar ir šį kartą lagaminus krautis ji netiesiogiai pasiūlė V.Andriukaičiui, politikai ir politologai svarstė nenoromis.
Šurmulį dėl garsiojo laiško Lietuvoje pirmas sukėlęs A.Ažubalis 15min.lt antradienį sakė, kad V.Andriukaičio pasiaiškinimai visiškai neįtikinantys ir rodo tik tai, kad jis nekontroliuoja situacijos savo kuruojamoje srityje.
„Gal ir galėjo laiškas būti išsiųstas be V.Andriukaičio žinios, bet tai reiškia, kad pavaldūs jam departamentai ignoruoja eurokomisarą ir jis nesugeba tvarkytis. Mano nuomone, V.Andriukaitis apskritai į šias pareigas neturėjo būti skiriamas“, – teigė jis.
Europarlamentarai Valentinas Mazuronis ir Antanas Guoga, nors atstovauja priešingoms politinėms stovykloms, abu sutartinai tikino, kad V.Andriukaičiui reikėtų atvirai paaiškinti, kas nutiko, ir pripažinti klaidą.
„Aš vertinčiau šitą veiksmą labai neigiamai, nes tai iš esmės sudarymas sąlygų Rusijai vykdyti „skaldyk ir valdyk“ politiką. Mano nuomone, čia ne apie maisto produktus kalbama, o bandoma skaldyti pozicijas iš principo. Jei tai pražiopsojimas, tai labai apmaudi klaida ir tokių klaidų eurokomisaras, mano nuomone, neturėtų daryti. Tai rimta.
Gali ieškoti kaltų, bet tai yra jo atsakomybės erdvė ir ne smulkmena, o esminis klausimas. Manau, kad jis turi vyriškai prisiimti politinę atsakomybę, o ar jis jau turi atsistatydinti, ar užteks pažadėti, kad tai įvyko iš nepatyrimo ir daugiau taip nebus, nežinau“, – sakė V.Mazuronis.
Politologas Laurynas Kasčiūnas priminė, kad V.Andriukaitis pats visuomet pasisakė už stipriau integruotą ES, kuri kalba vienu balsu, todėl jo dabartinė klaida leisti Rusijai žaisti per sostines, yra prieštaravimas pirmiausia savo paties pasaulėžiūrai.
„Žinoma, tai ir europinio intereso išdavystė. Jau nekalbu apie specifinius lietuviškus interesus. Tai, kas įvyko, mano nuomone, verta labai aiškaus įvertinimo ir kritikos iš valstybės, kuri jį delegavo. Atšaukimas, ar pasiūlymas jam atsistatydinti – gal per daug, tačiau pasvarstyti apie signalą, kad nedarytų tokių klaidų, yra gerai“, – vertino jis.
Siekė asmeninės naudos?
Europarlamentaras A.Guoga dar pridėjo, kad, jo po kalbų su kitais Europos politikais susidaryta nuomone, V.Andriukaitis buvo tiesiog užspeistas į kampą didžiųjų valstybių ir įtakingų žmonių.
„Norėdamas pasidaryti karjerą, kol kas, atrodo, jis nutarė toms šalims paklusti. Mes taip suprantame. Normalu, kad didelės šalys spaudžia ir žmogus, norėdamas likti įtakingas šioje sistemoje, darė tai, ką jie sakė. Gal nesusigaudė, gal nesuprato. Juk, reikia pripažinti – nenusiuntėme į Europos Komisiją paties stipriausio žmogaus“, – teigė A.Guoga.
Anot jo, atsakomybę už tai turi prisiimti ne tik pats V.Andriukaitis, bet ir jį delegavusi Socialdemokratų partija.
„Aš nemanau, kad jis turėtų atsistatydinti. Reiktų prisiimti atsakomybę, atsiprašyti ir bandyti judėti toliau. O smūgis mums tikrai yra didžiulis. Rusijai parodėme, kad galime pakelti ranką prieš save. Ji tikrai dėl to daro didžiulį balių. O man tik gaila, kad mes į tokius postus nesiunčiame kompetentingiausių žmonių. Turbūt reikia pramerkti akis ir, kai skiriame tokius pareigūnus, rinktis tik pačius geriausius“, – teigė jis.
Galimybės atšaukti nėra
Tačiau net jei privačiuose pokalbiuose Lietuvos vadovai aptarė V.Andriukaičio klaidą ir pasvarstė apie jo tolimesnes galimybes eiti eurokomisaro pareigas, realiai padaryti jie nieko negali.
Pagal Lisabonos sutartį, Europos komisaro atšaukti jį delegavusi valstybė neturi teisės.
„Dar svarstant EP, kai formuojama komisija, būna, kad kandidatas pasirodo nepriimtinas ir valstybėms tenka asmenis pakeisti. Tačiau, kai komisaras jau paskirtas, kai Europos Komisija pradeda dirbti, jos nebelieka“ – teigė Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Jis priminė, kad praeityje buvo vienintelis atvejis, kai dėl įtarimų korupcija buvo reikalaujama atšaukti Prancūzijos deleguotą Europos Komisijos pirmininką Jaquesą Santerą, o Prancūzijai to padaryti nesutikus, turėjo atsistatydinti visa Komisija.
Tačiau po Lisabonos sutarties pasirašymo, eurokomisarų atšaukti juos delegavusios valstybės nebegali. Iš postų eurokomisarai, pagal dabartines taisykles, gali pasiraukti patys arba jų atsistatydinimo gali pareikalauti tik Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris.
Europos Parlamentas vienu eurokomisaru nusikratyti negali. Tokiu atveju nepasitikėjimas reiškiamas visa Komisijai iškart.
Dar viena Lisabonos sutartyje numatyta galimybė atstatydinti eurokomisarą tai Europos Tarybos arba Europos Komisijos kreipimasis į Europos Teisingumo teismą. Tačiau toks kelias galimas tik tuomet, jei Komisijos narys pažeidžia ES sutarties nuostatas. Kol kas, pasak R.Vilpišausko, tokiu būdu nebuvo atstatydintas nė vienas eurokomisaras.
G.Kirkilas norėjo skųsti D.Grybauskaitę
Lietuvoje minčių atšaukti savo skirtą eurokomisarą buvo ir anksčiau. 2008 m. vasarą neapsikentęs tuo metu Europos komisare dirbusios Dalios Grybauskaitės kritikos premjero pareigas ėjęs socialdemokratas Gediminas Kirkilas pareiškė, kad dėl tokio politikavimo apskųs ją Europos Komisijos pirmininkui Jose Manueliui Barroso.
Tiesa, labai greitai jam teko aiškintis, kad taip jis tik pajuokavo.
„Aš tokio sprendimo neturėjau (kreiptis į EK vadovą – BNS). Apgailestauju, kad kai kas kartais nesupranta mano pajuokavimų. Aš kreiptis į J.M.Barroso galiu ir žodžiu, ir ne vieną kartą esu tai padaręs. Ir J.M.Barroso man ne kartą yra sakęs, kad komisaras atstovauja ES, o ne nacionalinei valstybei“, – 2008 m. teisinosi G.Kirkilas.
Be to, tuometis premjeras pabrėžė, kad EK yra pavaldi nacionalinėms vyriausybėms, o ne atvirkščiai.
„Europos Komisija pavaldi nacionalinėms vyriausybėms, Vadovų Tarybai, o ne priešingai. Jie nėra mūsų viršininkai, jei išsireiškus paprasčiau. Mes duodame užduotis. Komisija duoda planus, kaip stabdyti kainų augimą ir panašiai, energetikos ir kitus reikalus. Jie nėra viršininkai, kurie atvažiuoja iš Maskvos, kaip anksčiau būdavo, ir duoda čia nurodymus“, – kalbėjo G.Kirkilas.
Paklaustas, ar D.Grybauskaitė gali savo ruožtu kritikuoti ekonominę padėtį bei Vyriausybės vykdomą finansinę politiką, G.Kirkilas atsakė: „Gali, tik reikia išeiti iš tų pareigų“.
Vytenis Andriukaitis ginasi
Lietuvoje buvo visiškai ne taip interpretuotas vieno iš Europos Komisijos direktorato laiškas Rusijos veterinarijos tarnybai, „Žinių radiją“ antradienį tikino Europos komisaras Vytenis Andriukaitis. Pasak jo, laiške, atvirkščiai nei buvo komentuojama Lietuvos vadovų, visai nėra kalbama apie galimybę Rusijai derėtis dėl embargo panaikinimo su atskiromis Europos Sąjungos šalimis.
Andriukaitis laidoje „Aktualioji valanda“ citavo laiško turinį. „Jeigu sutartų Europos Sąjunga su Rusija, kad iš tiesų Rusija kai kuriems produktams embargo nuima, tada technines sąlygas dėl sanitarinių ir fitosanitarinių reikalavimų iš tikrųjų Rusijos veterinarinės tarnybos gali pasirinktinai patikrinti tose šalyse, kuriose jos mano, kad yra problemų, kad gali neatitikti Europos Sąjungos sertifikato. Viskas, kas čia parašyta. Dabar klausimas, iš kur Lietuvoje ištraukė šito sakinio kitokią interpretaciją?“, – piktinosi V.Andriukaitis.
Žinią, kad Rusija esą galės derėtis su atskiromis ES šalimis, V.Andriukaičio teigimu, paleido pati Rusija. Pasak jo, EK niekada nepalaikys to, jog Europos Sąjunga galėtų būti griaunama kaip visuma per dvišalius susitarimus.
