Vyresni suaugusieji nėra tokie fiziškai sveiki ar greitai mąstantys kaip jaunesni ir vidutinio amžiaus žmonės, tačiau jie jaučia didesnį psichologinį pasitenkinimą savo gyvenimu negu visos kitos amžiaus grupės, atskleidžia nauja San Diego apygardoje, Kalifornijoje, gyvenančių žmonių apklausa.
Tyrėjai vertino tris svarbiausius suaugusiųjų gyvenimo faktorius: jų fizinę, kognityvinę ir psichinę sveikatą. Jie išsiaiškino, kad vyresnių žmonių psichinė sveikata yra geresnė negu jaunesnių.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad 21-39 m. amžiaus suaugusieji jautė mažiausią psichologinį pasitenkinimą iš visų amžiaus grupės tyrime, kuriame dalyvavo 21-99 m. amžiaus žmonės, atskleidžia tyrimo išvados, publikuotos Klinikinės psichiatrijos žurnalo rugpjūčio mėnesio numeryje.
Nors tyrimas parodė, kad žmonių psichologinės sveikatos gerbūvis ir jų mąstymo įgūdžiai senstant prastėja, senėjimas taip pat buvo susietas su geresne psichine sveikata, didesniu laimės jausmu, didesniu pasitenkinimu savo gyvenimu ir apskritai geresne savijauta, sakė dr. Dilipas Jeste, vyriausiasis tyrimo autorius ir Kalifornijos universiteto San Diege Steino senatvės tyrimų instituto direktorius.
Be kita ko, vyresnis amžius taip pat buvo susietas su mažesniu nerimu, mažesniu streso lygiu, bei sumažėjusia depresijos rizika, sakė jis.
Nors apie vyresnį amžių žmonės paprastai galvoja kaip apie nuolatinės depresijos ir liūdesio, prastesnės sveikatos, laimės ir savijautos laikotarpį, naujieji rezultatai atskleidžia priešingas išvadas, sakė dr. Jeste.
„Kitaip nei stereotipai apie senus surūgusius žmones, naujasis tyrimas atskleidė, kad vyresni suaugusieji yra laimingi ir patenkinti savo gyvenimu“, - sakė jis „Live Science“.
Tyrimo rėmuose mokslininkai apklausė daugiau kaip 1 500 21-99 m. amžiaus vyrų ir moterų, kurie gyveno San Diego apygardoje Kalifornijoje. Su visais tyrimo dalyviais buvo susisiekta namų telefonais ir visų jų pokalbio metu buvo paprašyta atlikti testą, įvertinusį jų mąstymo įgūdžius. Po to visiems dalyviams paštu buvo išsiųsti klausimynai, kad tyrėjai galėtų surinkti daugiau duomenų apie jų fizinę sveikatą ir psichologinį gerbūvį. Vertindami psichologinę savijautą, tyrimo dalyviai turėjo įvertinti savo laimės, depresijos, streso, nerimo ir pasitenkinimo gyvenimu lygius.
Ankstesni tyrimai, nagrinėję žmonių gerbūvį jiems senstant, turėjo nevienareikšmių rezultatų, sakė dr. Jeste. Kai kurie tyrėjai atrado taip vadinamą U formos kreivę, t. y., išsiaiškino, jog žmonės aukštesnį pasitenkinimą savo gyvenimu jaučia būdami jaunesnio amžiaus (21-39 m.), tada tas pasitenkinimas nusmunka jiems pasiekus vidutinį amžių (40-59 m.), ir galiausiai vėl pakyla vyresniame amžiuje (60-79 m.).
Nors tyrimas parodė, kad žmonių psichologinės sveikatos gerbūvis ir jų mąstymo įgūdžiai senstant prastėja, senėjimas taip pat buvo susietas su geresne psichine sveikata, didesniu laimės jausmu, didesniu pasitenkinimu savo gyvenimu ir apskritai geresne savijauta, sakė dr. Dilipas Jeste, vyriausiasis tyrimo autorius ir Kalifornijos universiteto San Diege Steino senatvės tyrimų instituto direktorius.
Dabar atliktas naujas tyrimas atskleidė, kad žmogaus psichologinė sveikata metams bėgant tolygiai gerėja, sakė dr. Jeste. Šis gerėjimas buvo pastebimas tyrinėjant visus psichologinės sveikatos faktorius nuo jauno amžiaus iki pat gilios senatvės, pridūrė jis.
Tyrimo rezultatai rodo, kad „senatvė gali būti – ir paprastai yra – pasitenkinimo gyvenimu ir laimės laikotarpis“, dr. Jeste sakė „Live Science“.
Nors tikslios to priežastys nėra aiškios, jis spėja, kad vyresni suaugusieji gali būti labiau prisitaikę prie stresinių situacijų negu jaunesni žmonės. Jų emocinė stiprybė gali padėti jiems įveikti tokias problemas kaip prastėjanti fizinė sveikata ir kognityvinės funkcijos, sakė dr. Jeste.
Senėjimas ir gyvenimiška patirtis ne tik gali atnešti daugiau išminties, bet ir padaro vyresnius suaugusiuosius atsparesnius pokyčiams už jaunesnius, o taip pat padeda jiems lengviau išspręsti problemas ir valdyti savo emocijas, sakė tyrimo autorius.
Vienintelis tyrimo apribojimas buvo tas, kad mokslininkai į jį įtraukė tik šalia San Diego gyvenančius žmones, tad nėra aišku, ar panašūs rezultatai būtų pastebimi ir kituose JAV regionuose. Tyrime taip pat nedalyvavo demencija sergantys, globos namuose gyvenantys ar nuo kasdienės priežiūros priklausomi žmonės, tad tyrimo išvados gali negalioti vyresniems žmonėms, gyvenantiems tokiomis sąlygomis.
Mokslininkams netikėtas buvo ir jaunuose suaugusiuose pastebėtas itin aukštas streso lygis. Pasak dr. Jeste, tai galima paaiškinti šiam gyvenimo laikotarpiui unikaliu psichologiniu nepasitenkinimu – jauni žmonės jaučia spaudimą sukurti geras karjeras, susirasti gyvenimo partnerius, prilygti bendraamžiams, bei išlaviruoti tarp finansinių problemų. Tokiu būdu vyresni giminaičiai gali tapti neįkainojamu resursu jaunimui ir padėti jų psichologiniam gerbūviui, pasidalindami savo išmintimi ir patirtimi, sakė tyrimo autorius.
