Daugybė žmonių visame pasaulyje turi daugiau Denisovo hominidų DNR negu anksčiau manyta, ir tai turi įtakos jų uoslės jausmui ir gebėjimui išgyventi kalnuose, skelbia pirmadienį pasirodęs tyrimas.
Mokslininkai jau anksčiau žinojo, kad žmonės, kurių protėviai kilo ne iš Afrikos žemyno, paveldėjo iki 2,1 proc. savo DNR iš neandertaliečių, tačiau turėjome kur kas mažiau žinių apie Denisovo hominidus, kurie, kaip manoma, dalijasi savo kilme su neandertaliečiais, ir kurių DNR sudaro iki 5 proc. DNR kai kuriose šių dienų populiacijose. Dabar tyrimas, kurį atliko Harvardo medicinos mokyklos ir Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) mokslininkai, pristato naują senovinės DNR žemėlapį ir rodo, kad Ramiojo vandenyno regiono populiacijos paveldėjo daugiausiai senovinės DNR – 2 proc. iš neandertaliečių ir 5 proc. iš Denisovo hominidų – kai tuo tarpu pietų azijiečiai turi daugiau Denisovo hominidų DNR (0,1 proc. šerpuose) negu buvo manyta. Tai padidina iki šiol nežinomų kraujomaišos incidentų tikimybę. Tuo tarpu vakarų europiečiai yra mažiausiai linkę turėti neandertaliečių ar Denisovo hominidų DNR, o afrikiečiai jos apskritai neturi.
„Tai labai kruopštus tyrimas, išnagrinėjęs, kaip evoliucionavo dabartinių žmonių populiacija, ir kaip mes atsidūrėme ten, kur esame dabar, - sako UCLA tyrėjas ir tyrimo bendraautoris Sriramas Sankararamanas. – Norėjome geriau suprasti mūsų ryšius su tomis archajiškomis populiacijomis. Tie kraujomaišos įvykiai į moderniųjų žmonių genomą įvedė daug labai skirtingų genų, tad dabar pagrindinė genetikų užduotis bus išsiaiškinti, kokią įtaką mums jie padarė.“
Mokslininkai jau anksčiau žinojo, kad ta iš senovinių žmonių paveldėta DNR turėjo teigiamą poveikį moderniems žmonėms. Denisovo hominidų DNR sustiprino mūsų protėvių imuninę sistemą ir padėjo jiems išgyventi. Šie genai taip pat yra atsakingi už stipresnį uoslės jausmą Papua Naujosios Gvinėjos populiacijoje bei prisidėjo prie Tibeto gyventojų prisitaikymo gyventi kalnuose. Tuo tarpu iš neandertaliečių paveldėti genai yra atsakingi už storesnę odą ir tankesnius plaukus.
„Yra tam tikrų genų, kuriuos dabartiniai žmonės paveldėjo iš tų, su kuriais giminiavosi mūsų protėviai, ir kurie galimai padėjo jiems prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkos sąlygų, - sako kitas tyrimo bendraautoris ir Harvardo medicinos mokyklos genetikas Davidas Reichas. – Kita vertus, žinome ir apie sistemiškus bandymus panaikinti šią praeitį, kuri galimai kėlė problemų moderniesiems žmonėms. Pastebime šiuos bandymus 40 000 metų atgal, kai tik įvyko tie rūšių susijungimai.“
Kaip išsiaiškino tyrėjai, didžiausias senovinės DNR paveldėjimo minusas yra padidėjusi nevaisingumo tikimybė – dažna problema giminiuojantis su skirtingomis rūšimis. Mokslininkai rado įrodymų, kad tiek Denisovo hominidų, tiek neandertaliečių DNR praktiškai visiškai išnyko iš mūsų X chromosomos bei vyrų sėklidžių.
„Tose vietose jų aptinkame kur kas mažiau nei likusiame genome, - sako Sankararamanas. – Iš esmės, X chromosoma ar genai sėklidėse turi kur kas mažiau neandertaliečių ar Denisovo hominidų DNR. Akivaizdu, kad genetiniame lygmenyje būta stipraus spaudimo pašalinti negeras tų genų kopijas.“
Tyrėjai savo duomenis surinko lygindami žinomas neandertaliečių ir Denisovo hominidų genų sekas su daugiau nei 120 ne iš Afrikos kilusių populiacijų. Analizę atliko automatizuotas algoritmas, galintis atskirti abiejų šios senovinės DNR rūšių komponentus, kurie labiau yra panašūs vienas į kitą negu į dabartinių žmonių.
Evoliucinės genetikos ekspertas Svante Pääbo iš Makso Planko evoliucinės antropologijos instituto Leipcige, Vokietijoje, pagarsėjęs tuo, kad pirmasis nustatė, jog neandertaliečiai ir žmonės ėmė giminiuotis tarpusavyje maždaug prieš 50 000 metų, liaupsino tyrimą.
„Manau, kad tai labai šaunus tyrimas. Jis ypač įdomus tuo, kad lygiai taip pat, kaip genetinė sąveika su neandertaliečiais Europoje ir vakarų Azijoje sukūrė daugybę svarbių genų variacijų šiuolaikiniuose žmonėse, tas pats nutiko ir su Denisovo hominidais rytų ir pietų Azijoje“, - sakė jis.
„Nuostabiausia tai, kad neandertaliečiai ir Denisovo hominidai nėra visiškai išnykę. Dalis jų vis dar gyvuoja ir šiandien“, - pažymėjo mokslininkas.
Tyrėjai savo duomenis surinko lygindami žinomas neandertaliečių ir Denisovo hominidų genų sekas su daugiau nei 120 ne iš Afrikos kilusių populiacijų. Analizę atliko automatizuotas algoritmas, galintis atskirti abiejų šios senovinės DNR rūšių komponentus, kurie labiau yra panašūs vienas į kitą negu į dabartinių žmonių. Tiesa, patys tyrėjai siūlo į jų tyrimą žiūrėti atsargiai.
„Mes negalime iš šių duomenų pasakyti, kaip atrodė Denisovo hominidai ir neandertaliečiai, ką jie valgė, ar kokiomis ligomis sirgo, - perspėja Sankararamanas. – Mes esame dar labai toli nuo visiško jų supratimo.“
Nuotraukoje: Neandertaliečio rekonstrukcija
