Viktorija (Alexandrina Victoria; 1819 m. gegužės 24 d. Londone – 1901 m. sausio 22 d. Londone) – ilgametė Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Airijos karalystės karalienė. Tai ilgiausiai soste išbuvusi Anglijos karalienė.
Karaliene ji tapo vos sulaukusi 18-ojo gimtadienio ir Didžiąją Britaniją valdė ilgiau nei 60 metų. Vos 152 centimetrų ūgio karalienės Viktorijos vardu pavadinta ištisa epocha, o jos gyvenimas apsuptas legendų ir pikantiškų pasakojimų.
Viktoriją užaugino jos mama, nes tėvas – Anglijos karaliaus sūnus – mirė dukrai nesulaukus nė vienerių metų. Būsimos britų valdovės gimtoji kalba buvo ne anglų, o vokiečių. Jos motina buvo vokiečių hercogo duktė, ir namuose visada kalbėjo vokiškai, todėl Viktorija taip ir neišmoko kalbėti angliškai be akcento.
Ji visą vaikystę ir jaunystę buvo perdėtai saugoma. Ne tik viena pati negalėjo išeiti iš Kensingtono rūmų, bet ir lipti laiptais, o maistas visada būdavo ragaujamas. Bijota, kad kas nepasikėsintų į būsimą karalienę, nes ji buvo vienintelė sosto paveldėtoja. Jos senelis Jurgis III turėjo dar du sūnus. Tačiau vienas kone dešimties sūnų susilaukė su meiluže aktore, o kito vienintelis vaikas mirė paauglystėje.
Tačiau vėlesniais laikais iškilo versija, kad Viktorija taip pat buvo nesantuokinis vaikas. Neva, jos motina Kento kunigaikštienė turėjo romaną su išvaizdžiu karininku, vėliau rūmų valdytoju Johnu Conroyumi. Neginčijamu įrodymu buvo pateikiama karalienės paveldima liga – hemofilija. Šia reta kraujo liga dažniausiai serga vyrai, o moterys tik perduoda savo vaikams. Nei Viktorijos motinos, nei tėvo giminėje hemofilijos atvejų nebuvo užfiksuota. Tuo tarpu valdytojas ja sirgo.
Karalienė turėjo devynis vaikus, kurie vedybomis kartu su sunkia liga pasklido po kitas Europos karališkąsias šeimas. Vienas garsiausių atvejų – paskutiniojo Rusijos caro Nikolajaus II sūnus Aleksėjus. Jis sirgo sunkia hemofilijos forma, o jo mama – Viktorijos vaikaitė – tikėdama stebuklingomis gydomosiomis galiomis pasidavė Rasputino įtakai ir iš dalies pasirašė savo šeimai nuosprendį.
Būsimoji karalienė buvo auklėjama itin griežtai. Jos motina miegojo viename kambaryje iki pat 18 gimtadienio. Apie pobūvius ar pažintis su kitos lyties atstovais negalėjo būti nė kalbos. Tačiau Kento kunigaikštienės brolis, Viktorijos dėdė Belgijos karalius Leopoldas, turėjo kitų planų. Jis sumanė merginą ištekinti už savo sūnėno, Vokietijos žemių princo Alberto.
Viktoriją savo bendraamžį pusbrolį Albertą pirmą kartą sutiko 17-kos. Jai jis iškart patiko. Savo dienoraštyje ji rašė, kad Albertas pasirodė esantis itin dailus: didelių, mėlynų akių, gražios burnos ir tiesios nosies. Netrukus po susitikimo ji parašė padėkos laišką dėdei Leopoldui už nuostabų susitikimą su Albertu. Po dviejų metų jis vėl atvyko į Angliją.
Tada Viktorija jau buvo pilnametė, karūnuota karaliene ir labai norėjo išsivaduoti iš motinos kontrolės.
Netekėjusiai merginai buvo nepadoru gyventi vienai. Ji ėmėsi iniciatyvos ir penktą Alberto viešnagės dieną jam pasipiršo. Po keturių mėnesių įvyko jų vestuvės. Viktorijos vestuvinė suknelė buvo balta. Tais laikais baltai buvo rengiami tik vaikai, o vestuvinės suknelės buvo spalvotos. Viktorijos dėka baltos vestuvinės suknelės populiarios iki šių dienų.
Princas Albertas netikėtai mirė sulaukęs vos 42 metų. Viktorijai tai buvo tikras smūgis. Savo mylimo vyro ji gedėjo visą likusį gyvenimą. Juodai rengėsi net per savo vaikų vestuves. Be to, iki pat jos mirties tarnams buvo įsakyta princo Alberto kambarį laikyti nepaliestą, tarsi jis būtų gyvas: kasdien keisti naktinius marškinius, gėles, įpilti į praustuvę šilto vandens.
Politikoje Viktorija griežtai laikėsi neutralumo. Tačiau kritinėse situacijose ji tapdavo ypatingai aktyvi, užimdavo ryžtingą poziciją, lemdavo britų vyriausybės kursą. Viktorija buvo labai populiari savo šalyje, jos valdymo laikotarpis dažnai vadinamas Viktorijos epocha. Istorikai teigia, kad tai buvo perdėto drovumo, kultūros sąstingio laikotarpis, tačiau tuo pat metu plėtojosi karalystės ekonomika, vidurinysis gyventojų sluoksnis tapo įtakingiausia valstybės jėga. Tuo laiku vykdyta aktyviausia imperijos ekspansinė politika: 1876 m. Viktorija gerokai išplėtė Didžiosios Britanijos valdas ir buvo pavadinta dar ir Indijos imperatoriene. Karalienė mirė 1901 m. sausio 22 d.
