Kaip sako demokratas patarėjas Jamesas Carville’is, „tai ekonomika, kvaily“. Taip, paprastai prezidento rinkimuose daugiausiai dėmesio tenka ekonomikai, kuri neretai ir nulemia rinkimų rezultatus. Užsienio politika dažniausiai nustumiama į antrą planą, nebent tuo metu vyksta koks nors svarbus karas. Tačiau 9/11, „Islamo valstybė“ ir skaitmeninė pasaulio tarpusavio priklausomybė gali tai pakeisti 2016-aisiais. O užsienio politikos klausimai gali tapti spąstais kandidatams.
Kai 1999-aisiais George’as W. Bushas pirmą kartą pretendavo į prezidentus, vietinės TV žurnalistas Bostone paprašė jo išvardinti keturių tuo metu karščiausių ir žiniasklaidoje nuolat aptarinėjamų pasaulio taškų lyderius: Indijos, Pakistano, Taivano ir Čečėnijos. Tuometinis Teksaso gubernatorius, neypatingas pasaulio keliautojas ar istorijos žinovas, sugebėjo įvardinti 1 iš 4. Jo įvaizdžio tai nesustiprino.
Po šešiolikos metų, Hillary Clinton šios problemos neturi. Ji yra aplankiusi 112 šalių, per ketverius metus valstybės sekretorės poste nukeliavusi beveik milijoną mylių ir, ko gero, iki šiol galėtų įvardinti visus 112 sutiktų valstybių lyderių. Taigi, aptarinėjant kandidatų užsienio politikos patirtį, Clinton paliksime nuošalyje vien todėl, kad ji yra šios srities profesionalė, o tikrai ne dėl to, kad toji patirtis užsienio politikoje jai rinkimuose labai išeina į naudą – visi puikiai žinome, kad jos darbas valstybės sekretorės pareigose iki šiol susilaukia aštrios kritikos iš respublikonų.
Žemiau pateikiame sąrašą, mažėjančia tvarka, tų kandidatų, kurie sugebėjo pademonstruoti nors kokių žinių apie pasaulį ir gauti iš to politinės naudos, ir tų, kurie pavojingai lieka visiškoje tamsoje ir negauna jokių taškų.
Randas Paulas, respublikonas. Jis išpopuliarėjo savo neokonservatoriško požiūrio dėka ir iki šiol yra juo apibrėžiamas. Tai jam nominacijos (jau nekalbant apie Baltuosius rūmus) gal ir nesuteiks, tačiau tai pavertė jį tuo, su kuriuo turės ginčytis visi likusieji.
Lindsey Grahamas, respublikonas. Jis tikina, kad laikosi neokonservatyviųjų pažiūrų. Tai yra jo visa politinė platforma, daugiau nieko.
Marco Rubio, respublikonas. Dėl savo kilmės ir paties pasirinkimo, jo arkliukas yra užsienio politika. Tačiau jis ne visada žengė apgalvotus žingsnius: pradžioje pasisakė už imigracijos politiką, o paskui jau prieš. Rubio apleido esminę politinę temą, kuri galėjo tapti jo rinkimine teritorija.
Jebas Bushas, respublikonas. Nors su tradiciniu Irako klausimu susidoroti nesugebėjo, jis, vis dėlto, turi savo tėvo kilmę (ir savo brolio stigmą).
Bernie Sandersas, demokratas. Jis nuolat laikėsi pozicijos prieš Irako karą – anksčiau, nei visi kiti. Jis taip pat demonstruoja didžiulį susižavėjimą Skandinavija. Galbūt jis galėtų būti demokratų Randas Paulas.
Tedas Cruzas, respublikonas. Jis būtų tobulas Teksaso respublikos užsienio reikalų ministras, o jo pavaduotojas galėtų būti kantri dainininkas, humoristas ir keliskart kandidatas į Teksaso gubernatorius Kinky Friedmanas.
Benas Carsonas, respublikonas. Per savo gyvenimą Carsonas tapo kai kuo naudingu – vienu geriausių neurochirurgų pasaulyje. Tad jam atleidžiama už tai, kad jis nuo užsienio politikos naujienų yra kiek atsilikęs. Tačiau tai nereiškia, kad jam nereikia to mokytis – štai, vieno interviu metu jis sužinojo, kad Baltijos valstybių į NATO priimti nebereikia, nes jos jau yra aljanso narės. Gera pradžia, pusė darbo.
Martinas O’Malley, demokratas. Jo kampanijos finansinės paramos saitai nusidriekia iki JAV ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje, o jis pats turi airiškų šaknų, tad turbūt būtų naudingas, jei Belfaste kiltų karas – bent jau mes taip spėjame.
Mike’as Huckabee, respublikonas. Kelionės į Izraelį, vežant ten ekskursijas ir už tai gaunant pinigus, nesiskaito kaip užsienio politikos patirtis.
Scottas Walkeris, respublikonas. Net prezidentas Barackas Obama, kuris paprastai net neužsimena, kad egzistuoja toks dalykas kaip respublikonų kandidatai, nepasivargino įgelti Walkeriui dėl akivaizdaus jo žinių trūkumo šioje srityje. Akivaizdu, kad Walkeriui tereikia perlėkti savo „Harley“ per autobaną.
Chrisas Christie, respublikonas. Na, ką jūs, Christie kyla sunkumų net mezgant diplomatinius ryšius su Niujorku.
