Prezidento rinkimų kova tampa vis aršesnė, o jos baigtis – vis labiau nenuspėjama. Sulaukėme to, kad mažiausiai viena patikima ir politiškai nemotyvuota apklausa rodo, jog Donaldas Trumpas pirmauja prieš Hillary Clinton. Nacionalinė rugsėjo pradžioje atlikta CNN/ORC apklausa atskleidė, kad Trumpas keturių asmenų lenktynėse Clinton lenkia 2 procentais (tarp registruotų rinkėjų Clinton pirmauja 44-41). Apklausa taip pat atskleidė stiprėjančią paramą Trumpui iš nepriklausomų rinkėjų, o taip pat augantį palaikymą respublikonų gretose. Taip, tai tik viena apklausa, tačiau jau tampa akivaizdu, kad rinkimų baigtis nebus tokia aiški ir užsibaigsianti triuškinančia Clinton pergale milžiniška persvara, kaip dar vos prieš porą trejetą savaičių mums aiškino demokratų kandidatės šalininkai. Prezidentas Obama 2012 metais respublikoną Mittą Romney įveikė 4 procentų persvara. Tampa vis aiškiau, kad kažko panašaus reikia tikėtis ir šįmet.
Labai tikėtina, kad mūsų laukia ne tik panašus rezultatas, bet ir panašus balsų pasidalinimas pagal rasinius rodiklius, kaip ir 2012-aisiais. Clinton laimės tarp juodaodžių, ispanakalbių ir azijiečių rinkėjų, o Trumpas lengvai susižers baltaodžių rinkėjų balsų daugumą. Regis, nieko naujo. Vis dėlto, kai kas naujo ir nematyto yra būtent baltaodžių rinkėjų balsų pasiskirstymas tarp kandidatų, kas smarkiai išskiria šiuos rinkimus iš visų anksčiau vykusių.
Visai naujas šiuose rinkimuose atsiradęs faktorius yra baltaodžių rinkėjų išsilavinimas. 2012 metais Mittas Romney surinko 59 procentus baltaodžių rinkėjų balsų, o Obama – vos 39 procentus. Rinkėjų išsilavinimas nieko nelėmė: už Romney balsavo 61 procentas vidurinį išsilavinimą turinčių baltaodžių rinkėjų ir 56 procentai koledžą baigusių baltaodžių rinkėjų.
Mes nežinome, kaip galiausiai baigsis šie rinkimai, tačiau mums visiems turėtų kelti nerimą tai, ko iš tokio rinkėjų pasidalinimo išmoks laimėsianti partija. Jei Hillary Clinton laimės be koledžo išsilavinimo neturinčių rinkėjų pagalbos, demokratai gali nuspręsti, kad aukštojo išsilavinimo neturintis elektoratas jiems išvis nereikalingas.
O dabar žvilgtelėkime į CNN/ORC apklausą, kuri mums demonstruoja, kaip atrodytų pergalinga Trumpo koalicija. Kaip ir Romney, Trumpas pirmauja baltaodžių gretose apie 20 procentinių punktų (54-33), nors tarp kitų rasių atstovų palaikymas nesiekia net 20 procentų. Tačiau jei pažvelgsime į baltaodžių rinkėjų išsilavinimą, pamatysime, kad Trumpą palaiko 66 procentai aukštesniojo išsilavinimo neturinčių baltaodžių rinkėjų (Clinton – 23 proc.), tačiau tarp koledžo išsilavinimą turinčių rinkėjų pirmauja Clinton (49-35). Koledžą baigusių rinkėjų daugumos demokratai nėra surinkę ištisus dešimtmečius (net per garsiuosius milžiniška persvara užsibaigusius 1964-ųjų metų rinkimus!) ir štai – Clinton lengvai laimi balsus tuo pat metu, kai triuškinančiais 43 procentais pralaimi tarp vidurinį išsilavinimą turinčių rinkėjų. Romney palaikymas tarp koledžo išsilavinimą turinčių ir jo neturinčių baltaodžių rinkėjų buvo 5 procentai. Remiantis šia apklausa, Trumpo skirtumas iššovė iki 31 procento.
Apskritai, 2012 metais Obama koledžą baigusių asmenų grupėje laimėjo 2 procentais (50-48), aukštesniojo išsilavinimo neturinčiųjų – 4 procentais (51-47). Pasak šios apklausos, Clinton koledžą baigusių respondentų grupėje pirmauja 27 procentais (56-29), o tik vidurinį išsilavinimą turinčių rinkėjų grupėje pralaimi 15 procentų (36-51). Štai tokie, trumpai tariant, yra mūsų rinkimai. Tai turi aiškiai parodyti kandidatams, kokios strategijos jiems reikia artėjant link finišo tiesiosios.
Mes nežinome, kaip galiausiai baigsis šie rinkimai, tačiau mums visiems turėtų kelti nerimą tai, ko iš tokio rinkėjų pasidalinimo išmoks laimėsianti partija. Jei Hillary Clinton laimės be koledžo išsilavinimo neturinčių rinkėjų pagalbos, demokratai gali nuspręsti, kad aukštojo išsilavinimo neturintis elektoratas jiems išvis nereikalingas. Tai gali jiems liūdnai baigtis kadencijos vidurio rinkimuose, tačiau svarbiausia – koledžo nelankę baltaodžiai yra tokie patys amerikiečiai, kurie, kaip ir visos kitos grupės, nusipelno atsakymų į jiems svarbius klausimus – tikrų atsakymų, o ne iškreiptos retorikos, kurią Trumpas naudoja, kad sėkmingai prisiviliotų juos į savo pusę.
Tačiau jei Donaldas Trumpas laimės be mažumų ar aukštąjį išsilavinimą turinčių rinkėjų, respublikonai gali patikėti, kad nuo šiol Baltuosius rūmus laimėti galės su ta pačia kvaištelėjusia ir siaurų pažiūrų strategija, kuri jiems sėkmingai tarnauja kadencijos vidurio rinkimuose.
Šitoks ryškus atotrūkis tarp to, kaip šalies ateitį įsivaizduoja baltaodžiai rinkėjai, priklausomai nuo jų išsilavinimo lygio, nėra respublikos sveikatos požymis, tačiau dar baisiau yra tai, kokias pavojingas išvadas iš to gali pasidaryti politikai.
