Gubernatorius Patas Quinnas ir jo varžovas Bruce’as Rauneris šiek tiek primena pašėlusį mazochistą, šūkčiojantį: „Primušk mane! Primušk mane!“ ir kreivai besišypsantį sadistą, sumurmantį: „Ne“.
Antradienis buvo dar viena nevykusi diena Ilinojaus valstijos valdžiai, nes Moody’s Investors Service visiškai išpeikė atsainų metinį biudžetą, paruoštą ir patvirtintą silpnavalių politikų. Moody’s iš esmės perspėjo, kad toks biudžetas privers šiuo metu žemiausią kredito reitingą turinčią valstiją „pasikliauti neigiamo kredito praktikomis“. Skamba kaip fiskalinė savižudybė, tiesa?
Quinnui šioje situacijoje nėra nieko teigiamo, kaip bežiūrėsi. Politikos žinovai, ekspertai ir šiaip procesus iš vidaus pažįstantys žmonės gali iki pamėlynavimo kalbėti apie tai, kad Quinnas yra politinei situacijai vadovaujančių ir jo nemėgstančių demokratų, arba (o stebukle!) jam į pagalbą visiškai nesiveržiančių respublikonų auka. Tačiau mes lažinamės, kad rinkėjai jau nebeturi kantrybės šitam daugžodžiavimui. Dauguma iš jų mano, kad Ilinojus yra bankrutavęs ir palaužtas, nedarbo lygis lieka trečias blogiausias šalyje, o juk gubernatoriaus darbas yra išspręsti problemas ir įveikti kliūtis.
Taigi, antradienį Quinnas viešai pasirodė pasirengęs kalbėti apie tai, apie ką kalbėti jis gali, t.y. žarstyti nuolatines (ir pelnytas) kritikos strėles į Raunerio pusę už tai, kad šis dar nepaskelbė detalaus Ilinojaus biudžeto plano. Tuo tarpu Raunerio pozicija irgi yra pastovi - jis teigia, kad ilgainiui tai padarys. O kol kas, panašu, jis mėgaujasi erzindamas demokratus ir žurnalistus, nepasiduodamas jų spaudimui tai padaryti.
Vadinasi, Quinnas atsiduria nepatogioje padėtyje, turėdamas raginti rinkėjus perrinkti jį, kad jis iškart po rinkimų galėtų visiems laikams įteisinti jų „laikinai“ 67 proc. pakeltus pajamų mokesčius.
Quinnas nori, jog Rauneris paskelbtų asketišką biudžetą tam, kad jis būtų ne vienintelis politiškai rizikuojantis kandidatas rinkėjų taikiklyje.
Rauneris kol kas nemato priežasties paklusti. Jis garantuotai mėgaujasi praėjusios savaitės prognozėmis, kurias pateikė politikos skaičių moksliukai iš FiveThirtyEight.com: išankstinės apklausos atskleidė, kad Quinnas turi 25 proc. tikimybę šiuos rinkimus laimėti ir 75 proc. tikimybę juos pralaimėti. Iš visų valstijų, šiais metais rengiančių gubernatoriaus rinkimus, tik Pensilvanijoje tikimybė, kad pasikeis partija, yra didesnė nei Ilinojuje.
Rauneriui teks detaliau prabilti apie tai, kaip jis mato valstijos išlaidų prioritetus. Žinoma, birželį rinkėjams mažai rūpi lapkričio mėnesį vyksiantys rinkimai. Tačiau jei Rauneris neims kalbėti atėjus rudeniui, jis išprovokuos palyginimus su 1968 m. ir Richardo Nixono taip vadinamu slaptu planu ištraukti šalį iš karo su Vietnamu.
Quinno politinė platforma yra parengta, tačiau braškanti - kaip kitaip gali būti, kai kalba eina apie dabartinį gerokai finansiškai aplamdytos valstijos gubernatorių. Ji yra maždaug tokia: Noriu, kad kasmet dirbtumėte daugiau ir sumokėtumėte daugiau mokesčių, kad valstijos valdžiai nereikėtų mažinti šiandieninio savo išlaidų masto. Mes apkarpėme išlaidas kaip tik galėjome. Nekreipkite dėmesio į mano oponentą, kuris sako, kad aukšti mokesčiai neleidžia naujų darbo vietų ištroškusiai Ilinojaus ekonomikai augti ir išlipti iš šios duobės.
Demokratai, kurie Springfilde sudaro daugumą, per savo ką tik pasibaigusią pavasario sesiją praktiškai nieko nepadarė, kad išspręstų valstijos finansinę krizes. Nei jie įtvirtino didesnius pajamų mokesčius, nei patvirtino realistinį biudžetą, kuris atitiktų išlaidas, kai mokesčiai grįš į pradinę padėtį sausio 1 d. Viskas, ką jie darė, tai stengėsi toliau nesiutinti rinkėjų. Tai reiškia, kad demokratai kovą dėl gubernatoriaus posto pavertė referendumu dėl mokesčių pakėlimo.
Greičiausiai demokratai išlaikys daugumą Senate ir Kongrese. Štai, kur šios pozicijos privalumas. Jei laimės Quinnas, jie iš karto pareikš, kad tai yra rinkėjų jiems suteiktas palaiminimas aukštesniems pajamų mokesčiams.
Jei laimės Rauneris, kuris nori sumažinti mokesčius kaip planuota, demokratams neteks atiduoti balsų nepopuliariajam įstatymui. Ir jiems visai nė motais, kad naujojo gubernatoriaus lauks milžiniškas iššūkis, mat valstija bus įpusėjusi fiskalinius metus su milžinišku biudžeto disbalansu, už kurį atsakingi yra tie patys demokratai Senato ir Kongreso lyderiai.
